CO₂ ribojimai ir automobilių kainos: kas realiai gali brangti pirkėjams

Perki automobilį, žiūri skelbimus, o foniniame triukšme – „CO₂ ribojimai“, „uždraus benziną“, „viskas brangs“. Daug kas čia kalba jausmais, ne skaičiais. Rezultatas – žmonės arba perka bet ką „kol dar galima“, arba atideda pirkimą iki begalybės.

Šiame straipsnyje aiškiai: kas iš CO₂ politikos realiai spaudžia kainas, kur brangimas labiausiai tikėtinas (nauji, naudoti, degalai, mokesčiai), ir ką pirkėjas gali padaryti, kad nepermokėtų ir nepirktų rizikos.

Tai informacinis turinys, ne teisinė konsultacija. Jei situacija susijusi su konkrečiais mokesčiais ar išimtimis – tikrink oficialius šaltinius (pvz., „Regitra“) arba klausk specialistų.

Kodėl CO₂ ribojimai išvis virsta kainomis (paprastai)

ES gamintojams taikomi vidutinio parko CO₂ tikslai. Jei gamintojas jų nepasiekia, moka baudą už viršijimą – 95 € už kiekvieną g/km virš tikslo, pritaikant kiekvienam tais metais registruotam automobiliui.

Svarbiausia pirkėjui:

• 2025–2029 m. galioja 15% sumažinimo tikslas (lyginant su 2021 m. baze).
• 2030–2034 m. tikslas naujiems automobiliams – 55% mažiau CO₂, o nuo 2035 m. – 100% (pagal dabar galiojančią kryptį).

Rinkos mechanika žiauriai paprasta: jei gamintojui brangu „išpirkti“ CO₂ viršijimą arba diegti technologijas, jis tą kainą bando išsklaidyti per modelių kainodarą.

Kas gali brangti perkant naują automobilį (ir kodėl)

1) „Paprasti“ benzininiai/dyzeliniai modeliai
Didžiausias spaudimas – ten, kur CO₂ didžiausias. Todėl tikėtini scenarijai:

• dalis komplektacijų ar variklių dingsta (ne todėl, kad „uždraudė“, o todėl, kad nebeapsimoka);
• „į standartą“ ateina brangesnės CO₂ mažinančios technologijos (mild-hybrid, sudėtingesnė išmetimo kontrolė ir pan.);
• kainos kyla tyliai – per bazinės įrangos pasikeitimą.

2) Hibridai ir PHEV (įkraunami hibridai)
Čia dažniausia pirkėjo klaida: manyti, kad „hibridas visada išsigelbėjimas“. Ne visada. Jei PHEV realybėje neįkraunamas, jo faktinė CO₂ nauda mažesnė nei ant popieriaus – o reguliavimas apskritai juda link griežtesnio realaus efekto vertinimo (ypač per artimiausias peržiūras).

3) „Euro 7“ efektas (ne tik išmetimas, bet ir stabdžių/dangų dalelės, baterijų patvarumas)
Euro 7 reglamentas priimtas, jis apima ir ne išmetimo taršą (stabdžiai, padangos) bei baterijų patvarumo reikalavimus. Tai reiškia papildomus testus ir techninius sprendimus – kurie kainuoja.

Rūsti išvada: jei nori „pigaus naujo ICE“ – tas traukinys pats iš savęs nelinkęs pigti.

Kas gali brangti ne per kainą salone, o per mokesčius Lietuvoje

Lietuvoje pirkėjui labai praktiškas CO₂ taškas yra registracijos mokestis.

• Jis taikomas registruojant M1/N1 automobilius (įskaitant atvejus, kai keičiasi valdytojas), kai CO₂ viršija 130 g/km (pagal degalų tipą ir kombinacijas).
• „Regitra“ aiškiai nurodo, kad 2025 m. sausio 9 d. dydžiai buvo atnaujinti pagal vartotojų kainų indeksą.
• Jei CO₂ nėra dokumentuose, jis nustatomas pagal lygiaverčių automobilių medianą arba skaičiuojamas pagal formules – tai svarbu perkant senesnį/importuotą modelį.

Praktinis patarimas, kuris sutaupo pinigus

Prieš pirkdamas naudotą automobilį, daryk 3 dalykus:

1. pasižiūrėk CO₂ lauką dokumentuose (WLTP/NEDC),
2. įsivertink, ar nebus CO₂ „atstatytas“ per „Regitros“ metodiką (kai nėra duomenų),
3. pasiskaičiuok registracijos mokestį oficialiai.

Degalų kaina: CO₂ čia ateina per ETS2 (net jei tau nusispjaut ant politikos)

ES įveda atskirą emisijų prekybos sistemą ETS2, kuri apims kelių transporto kurą „iš viršaus“ (pareiga tenka tiekėjams, bet kainos signalas dažniausiai nusileidžia iki kolonėlės). ETS2 numatyta kaip pilnai veiksianti nuo 2027 m., su galimu nukėlimu iki 2028 m., jei energijos kainos būtų išskirtinai aukštos.

Ką tai reiškia pirkėjui:

• net jei automobilio kaina nesikeistų, eksploatacijos kaina (degalai) gali augti;
• tai dažnai kelia paklausą ekonomiškesniems modeliams ir gali paveikti naudotų automobilių vertę (ypač didelio CO₂).

Naudotų automobilių kainos: kas labiausiai rizikinga

Jei tikiesi, kad „brangs visi naudoti“, tai silpna hipotezė. Realistiškiau brangimas/nuvertėjimas bus segmentinis:

• Didelio CO₂, sunkūs, galingi modeliai: rizika didesnė dėl mokesčių ir degalų sąnaudų (o Lietuvoje – ir dėl registracijos mokesčio keičiantis valdytojui).
• Ekonomiški benzininiai / dyzeliniai (ypač mažesni): gali laikytis geriau, nes žmonės skaičiuoja „kiek kainuos važiuoti“, ne tik „kiek kainuos nusipirkti“.
• EV (elektromobiliai): kainą labiau tampo baterijos būklė, įkrovimo patogumas ir technologinis senėjimas, o ne vien CO₂ politika.

6 punktų pirkėjo planas: kaip nepermokėti dėl CO₂

1. Nustok spėlioti – skaičiuok bendrą kainą: pirkimo kaina + registracijos mokestis + degalai/elektra + draudimas + aptarnavimas.
2. Prieš pasirašant – CO₂ dokumentuose (WLTP/NEDC), nes nuo to gali priklausyti mokesčiai.
3. Įvertink, ar automobilis nėra „duomenų skylė“ (kai CO₂ nėra ir bus nustatinėjamas).
4. Jei žiūri PHEV – būk sąžiningas dėl įkrovimo: neįkraunamas PHEV yra brangus benzinas su papildomu svoriu.
5. Žiūrėk į 2–3 metų horizontą: ETS2 startas ir CO₂ tikslai reiškia, kad eksploatacijos kaina taps dar svarbesnė.
6. Sek naujienas apie 2035 kryptį, bet neperki vien iš panikos: 2025 m. pabaigoje ES lygiu viešai kalbama apie galimą tikslų švelninimą / „technologinį atvirumą“, bet tai dar politinis procesas, ne tavo rytojaus kainoraštis.

Pabaiga

CO₂ ribojimai nėra mistinis „pabrangins viską“ mygtukas. Jie veikia per labai konkrečius kanalus: gamintojų atitikties kaštus, mokesčius registruojant, ir degalų kainos politiką. Protingas pirkėjas čia laimi ne todėl, kad „atspėja ateitį“, o todėl, kad pasitikrina CO₂, mokesčius ir susiskaičiuoja eksploataciją.

Vairuok atsakingai ir pirk ne emociją, o sprendimą.