Įdomybės

Bėgikas lietingą lapkričio rytą, žmogus darantis prisitraukimus parke žiemą ar joga ant žolės daugiabučių kieme – Lietuvoje tokie vaizdai vis dar sulaukia žvilgsnių. Kartais – palaikančių, kartais – nustebusių, o kartais ir skeptiškų. Kodėl fizinis aktyvumas viešoje erdvėje mums atrodo neįprastas? Ir ką ši reakcija iš tikrųjų atskleidžia apie tai, kaip suvokiame kūną, viešumą ir […]

„Jei gimei kovą – tavęs laukia pokyčiai“, „rugpjūčio gimimo žmonės turi ypatingą likimą“ – tokio tipo Vangai priskiriamos pranašystės internete plinta neįtikėtinu greičiu. Nors jų patikimumas abejotinas, jos nuolat atgimsta naujomis formomis ir surenka tūkstančius pasidalijimų. Kodėl būtent gimimo mėnesiais suskirstytos „Vangos pranašystės“ taip traukia žmones? Ir ką šis populiarumas iš tiesų apie mus pasako?

Ilgą laiką klimato krizė buvo laikoma politiniu, o ne teisiniu klausimu. Valstybės galėjo žadėti, atidėlioti ar apsiriboti deklaracijomis, nepatirdamos tiesioginių teisinių pasekmių. Tačiau pastaraisiais metais tai pradėjo keistis. Vis daugiau teismų pripažįsta, kad neveikimas klimato srityje gali būti ne tik politinė klaida, bet ir tarptautinės teisės pažeidimas. Kodėl teismai apskritai ėmėsi klimato klausimų? Ir ką

Išvykstant gyventi į užsienį dažniausiai galvojama apie karjerą, atlyginimą, galimybes. Tačiau grįžtant po kelerių metų klausimas būna visai kitas: ko iš tikrųjų trūko? Vienas žmogus, po penkerių metų praleistų svetur, grįžo į Lietuvą ir nustebo pats save – labiausiai pasiilgo ne to, ko tikėjosi. Ši patirtis nėra unikali. Ji kartojasi daugelio grįžtančiųjų pasakojimuose. Ne žmonių

Internetinė prekyba seniai tapo kasdienybe, ypač kalbant apie kavą. Retos rūšys, „specialty“ pupelės, tiesiogiai iš ūkių – viskas pasiekiama keliais paspaudimais. Tačiau kartais siunta atneša ne tai, ko tikėtasi. Vienas pirkėjas, atidaręs kavos pakuotę, liko nuoširdžiai nustebęs ne dėl skonio, o dėl turinio. Kas ten buvo? Ir kodėl ši istorija svarbi ne tik kavos mėgėjams?

„Sunkusis vanduo“ skamba kaip kažkas pavojingo ar net radioaktyvaus. Pavadinimas dažnai pasirodo kalbant apie branduolinius reaktorius ar šnipų istorijas, todėl natūraliai kyla nerimas. Ar jis tikrai pavojingas? Ar tai vis dar vanduo? Ir kas nutiktų žmogui, jei jis jį išgertų? Atsakymas daug ramesnis, nei leidžia manyti pats terminas. Kas iš tikrųjų yra sunkusis vanduo Chemiškai

Teiginiai, kad gimimo mėnuo gali turėti įtakos asmenybei ar net kūrybiškumui, skamba kaip horoskopai. Tačiau dalis tokių idėjų kyla ne iš astrologijos, o iš statistinių ir psichologinių tyrimų. Kai kurie mokslininkai pastebėjo įdomias koreliacijas tarp gimimo laiko ir tam tikrų elgesio ar pasiekimų tendencijų. Ar tai reiškia, kad gimimo mėnuo nulemia, ar žmogus taps novatoriumi?

Kaklaraištis šiandien atrodo kaip savaime suprantama formalaus vyriško įvaizdžio dalis. Tačiau retas susimąsto, kodėl apskritai atsirado šis aksesuaras, neturintis jokios praktinės funkcijos. Kodėl jis išliko šimtmečius, nors drabužiai keitėsi kardinaliai? Ir ką kaklaraištis iš tiesų signalizuoja – aplinkiniams ir pačiam jį dėvinčiam? Kilmė: nuo karo lauko iki rūmų Kaklaraiščio istorija prasideda ne biuruose, o XVII

Vanduo atrodo kaip pats stabiliausias produktas – skaidrus, bekvapis, nesugendantis. Todėl galiojimo data ant vandens butelio daugeliui kelia klausimų. Kaip gali „pasenti“ vanduo? Ar jis tampa nesaugus gerti, ar tai tik formalumas? Atsakymas slypi ne pačiame vandenyje, o tame, kas jį supa. Pats vanduo negenda, bet keičiasi jo aplinka Chemiškai vanduo yra labai stabilus junginys.

Vaikų diena dažnai siejama su šventėmis, balionais, renginiais ir dovanomis. Tačiau jos atsiradimo priežastys – gerokai rimtesnės nei vien linksma diena kalendoriuje. Skirtingose šalyse Vaikų diena minima skirtingu metu ir skirtingais būdais, bet visur jos esmė ta pati. Kodėl pasauliui prireikė atskiros dienos vaikams? Ir ką ši diena iš tiesų turėtų priminti suaugusiesiems? Kaip atsirado