Sodas ir daržas

Agurkai retai „suserga“ be perspėjimo. Dažniausiai jie pradeda rodyti aiškius ženklus gerokai anksčiau – gelsta lapai, lėtėja augimas, vaisiai deformuojasi ar tampa kartūs. Problema ta, kad daugelis šiuos signalus pastebi per vėlai arba interpretuoja neteisingai. Tada pradedama berti daugiau trąšų, gausiau laistyti ar purkšti viskuo iš eilės. Iš tikrųjų agurkai labai aiškiai parodo, ko jiems […]

Agrastų krūmai atrodo sveiki, uogos jau mezgasi, bet staiga ant lapų ar vaisių atsiranda baltas apnašas. Iš pradžių jis vos matomas, tačiau labai greitai išplinta – lapai deformuojasi, uogos nustoja augti, o dalis derliaus tiesiog žūsta. Dažniausiai tai – miltligė. Viena dažniausių agrastų ligų, ypač kai vasara drėgna ir šilta. Daugelis iškart griebiasi stiprios chemijos,

Šalavijas dažnai laikomas tiesiog gražiu ar „prieskoniniu“ augalu, kuris auga kažkur daržo pakraštyje. Pasodinamas – ir pamirštamas. Tačiau realybėje tai vienas naudingiausių augalų, kurį galite turėti tiek gėlyne, tiek darže. Ir nauda čia ne teorinė – ją pamatysite per sezoną. Jis ne tik papildo gėlyną, bet ir realiai prisideda prie sveikesnės aplinkos: mažiau kenkėjų, daugiau

Šiemet dalis sodininkų nustebo – mėlynės pradėjo nokti anksčiau nei įprasta. Kai kur jau pildomi pirmieji kibirai, nors dar nesibaigė net birželio pradžios darbai. Vieni džiaugiasi ankstyvu derliumi, kiti nerimauja – ar tai nepakenks likusiam sezonui? Ar uogos bus tokios pat kokybiškos? Šiame straipsnyje – kas lėmė ankstesnį mėlynių sezoną ir ką dabar daryti, kad

Uogos auga, bet ne tokios, kaip norisi – mažos, rūgštokos, derlius vidutinis. Tada dažniausiai kaltinamas oras ar veislė. Tačiau realybėje problema dažniausiai slypi dirvoje ir tręšime. Kad uogos būtų didesnės ir saldesnės, augalui reikia ne bet kokio „maisto“, o tinkamo balanso ir laiko. Kodėl uogos būna mažos ir nesaldžios Didžiausią įtaką uogų skoniui daro kalis.

Erkės dažniausiai siejamos su mišku ar aukšta pieva, tačiau realybėje jos puikiai jaučiasi ir tvarkinguose soduose. Dažnas nustemba, kai erkę randa visai šalia namų – prie krūmų, daržo ar net vejoje. Svarbu suprasti, kad erkės „neateina“ dėl konkretaus augalo pavadinimo. Jas traukia sąlygos, kurias tam tikri augalai sukuria. Jei jos palankios – erkės ten ir

„Natūralūs purškalai“ skamba viliojančiai – paprasta, pigu, be chemijos. Arbata dažnai minima kaip priemonė stiprinti augalus ar net saugoti nuo ligų. Bet realybėje efektas labai priklauso nuo to, kaip ir kodėl ją naudojate. Trumpai – arbata gali būti naudinga, bet tik konkrečiose situacijose. Kodėl apskritai naudojama arbata darže Arbata turi taninų ir kitų medžiagų, kurios

Internete pilna patarimų: „nupurkšk pienu – agurkai augs kaip ant mielių“. Skamba paprastai, pigiai ir natūraliai. Dėl to daugelis išbando… ir dažnai nesupranta, ar tai išvis veikia. Trumpas atsakymas – pienas gali padėti, bet ne taip, kaip dažniausiai tikimasi. Kodėl apskritai naudojamas pienas darže Pienas nėra trąša klasikine prasme. Jis nėra skirtas „pamaitinti“ augalą kaip

Pasodinote gražius augalus, kiemas atrodo tvarkingas, bet erkės vis tiek atsiranda. Problema dažnai ne tik žolėje ar miško artume – tam tikri augalai sukuria idealią terpę erkėms gyventi. Svarbu suprasti: erkės „nemėgsta“ konkretaus augalo, jos mėgsta sąlygas, kurias tie augalai sukuria – pavėsį, drėgmę ir tankumą. Tankūs, žemi krūmai – ideali slėptuvė erkėms Krūmai, kurie

Pomidorai auga, žydi, bet derlius dažnai nuvilia – vieni vaisiai smulkūs, kiti nespėja prinokti, dalis augalų suserga. Tada ieškoma „stebuklingų trąšų“, nors problema dažniausiai slypi paprastuose dalykuose. Pomidorų derlius retai priklauso nuo vienos priemonės. Jį lemia keli teisingi sprendimai vienu metu. Šiame straipsnyje – konkretūs, praktiškai pasiteisinę būdai, kurie realiai padidina derlių, o ne tik