Sodas ir daržas

Pavasarį ir rudenį daržuose vis dar galima pamatyti tą patį vaizdą: iš kibiro beriami krosnies pelenai, nes „taip darydavo seneliai“. Vieni tiki, kad tai beveik universali trąša, kiti pelenų bijo kaip ugnies, nes girdėjo, jog jie naikina dirvą. Tiesa yra paprastesnė, bet ne tokia patogi – pelenai gali būti ir naudingi, ir labai žalingi. Šiame […]

Virtuvėje kasdien išmetame dalykus, kurie, tinkamai panaudoti, galėtų praversti darže ar gėlyne. Vienas iš tokių pavyzdžių – moliūgų, cukinijų ar agurkų sėklos. Dažniausiai jos atsiduria šiukšliadėžėje, nors sodininkai vis dažniau kalba, kad tai vertinga organinė žaliava dirvai. Svarbu iškart pasakyti aiškiai: sėklos nėra trąša tiesiogine prasme. Tačiau tinkamai naudojamos jos gali tapti savotiškais „vitaminais“ dirvai,

Rudenį pelargonijos dar dažnai atrodo puikiai, bet pirmosios šalnos greitai primena, kad jų sezonas lauke baigiasi. Vieni gėles tempia į šiltus kambarius, kiti palieka likimo valiai, o pavasarį stebisi, kodėl augalai nusilpę, ištįsę ar visai nežydi. Dažniausiai problema slypi ne pačiose pelargonijose, o neteisingame peržiemojime. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip pelargonijas peržiemoti taip, kad jos pavasarį

Rudenį bulvių maišai dažnam daržininkui suteikia pasididžiavimo jausmą. Derlius neblogas, gumbai gražūs, bet po kelių savaičių sandėliavimo dalis jų pradeda minkštėti, pelyti ar dygti. Tuomet kyla klausimas, ar problema buvo pačiose bulvėse, ar laikymo sąlygose. Dažniausiai kaltos ne bulvės, o tai, kaip ir kada jos buvo paruoštos laikymui. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip laikyti bulves iš

Rudenį daugelis pelargonijų augintojų atsiduria toje pačioje situacijoje. Gėlės dar žydi, bet šalnos jau ant nosies, o vietos namuose visoms vazonams neužtenka. Tada ir kyla klausimas, kuris kasmet sklando tarp sodininkų: ar tikrai pelargonijas galima peržiemoti rūsyje, ar tai tik mitas, pasibaigiantis nudžiūvusiais stiebais pavasarį? Šiame straipsnyje aiškiai atsakysime, ar rūsis tinka pelargonijoms, kokiomis sąlygomis

Daugelis sodininkų stengiasi gyventi taupiau ir ieško būdų, kaip panaudoti tai, kas paprastai keliauja į šiukšliadėžę. Vienas dažniausių pavyzdžių – kavos tirščiai. Vieni juos giria kaip beveik stebuklingą trąšą, kiti po bandymų nusivilia ir sako, kad augalai tik suprastėjo. Tiesa, kaip dažniausiai sode, slypi per vidurį. Kas yra kavos tirščiai ir kaip jie veikia dirvą

Garstyčios daugeliui asocijuojasi su prieskoniu virtuvėje arba greitai augančiu žaliu augalu pakelėse. Tačiau patyrę sodininkai jas vertina visai dėl kitos priežasties – kaip natūralią ir labai veiksmingą trąšą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kad paprastos garstyčios gali pagerinti dirvą ir padėti daržovėms augti, bet praktika rodo, kad tai veikia. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip garstyčios

Dauguma daržininkų ir šeimininkių įsitikinę, kad švieži krapai yra pats geriausias pasirinkimas. Jie kvepia, atrodo žali ir traškūs, todėl tiesiai iš lysvės keliauja ant stalo. Tačiau senesnės kartos dažnai elgiasi kitaip – vos nuskintus krapus šaldo. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keista, bet būtent čia slypi paprasta ir labai praktiška paslaptis. Šaldyti krapai kai

Soda – viena populiariausių „liaudiškų“ priemonių darže. Apie ją kalbama kaip apie beveik stebuklingą sprendimą: padeda nuo ligų, kenkėjų, stiprina augalus ir nieko nekainuoja. Dėl to sodos purškalas dažnai naudojamas dažnai ir be didelio galvojimo. Tačiau čia slypi pavojus – netinkamai naudojama soda gali ne padėti, o rimtai pakenkti augalams. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinsime, kada

Daugelis daržininkų nori gausaus ir sveiko derliaus, bet kartu vengia „chemijos“. Parduotuvėse trąšų ir purškalų netrūksta, tačiau ne visiems norisi juos naudoti, ypač auginant daržoves savo šeimai. Gera žinia ta, kad veiksmingas sprendimas dažnai jau yra po ranka. Natūralūs mišiniai, naudojami teisingai, gali sustiprinti augalus, pagerinti dirvą ir padėti išvengti dalies ligų bei kenkėjų. Šiame