Vasaros karščiai ir automobilio gedimai: kas dažniausiai neatlaiko?

Vasaros karščiai ir automobilio gedimai: kas dažniausiai neatlaiko?

Karšta vasaros diena, +30 °C, spūstis mieste arba ilga kelionė magistrale. Staiga užsidega įspėjamoji lemputė, kondicionierius pučia tik šiltą orą, o variklio temperatūros rodyklė kyla. Nors dažnai manoma, kad automobiliai labiausiai kenčia žiemą, vasaros karščiai jiems ne mažesnis išbandymas.

Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kurios automobilio sistemos labiausiai nukenčia per karščius, kokie gedimai pasitaiko dažniausiai ir ką vairuotojas gali padaryti, kad jų išvengtų. Tai informacinio pobūdžio tekstas, o ne techninė ar teisinė konsultacija.

Aušinimo sistema – didžiausia rizika karštomis dienomis

Vasarą aušinimo sistema dirba maksimaliu režimu, todėl net nedidelės problemos greitai išlenda į paviršių. Dažniausi gedimai:

  • senos ar susilpnėjusios žarnos, kurios ima leisti aušinimo skystį
  • užsikimšęs radiatorius dėl purvo ar vabzdžių
  • neveikiantis ventiliatorius arba užstrigęs termostatas

Praktinis patarimas
Jei temperatūra kyla stovint spūstyje ar lėtai judant mieste, tai rimtas signalas. Perkaitintas variklis gali baigtis labai brangiu remontu.

Akumuliatorius – karštis jį silpnina greičiau nei šaltis

Nors problemos dažniausiai pasireiškia žiemą, akumuliatorius sensta būtent vasarą. Aukšta temperatūra spartina vidinę cheminę degradaciją, todėl senesnis akumuliatorius gali sugesti be jokio perspėjimo.

Praktinis patarimas
Jei akumuliatoriui daugiau nei 3–4 metai, verta jį pasitikrinti dar vasarą, nelaukiant ryto, kai automobilis tiesiog nebeužsives.

Kondicionavimo sistema – kai jos labiausiai reikia

Karščių metu dažnai paaiškėja, kad kondicionierius veikia ne taip, kaip turėtų. Dažniausios priežastys:

  • per mažas freono kiekis
  • nusidėvėjęs kompresorius
  • netvarkingi slėgio davikliai
  • užsikimšęs salono filtras

Praktinis patarimas
Silpnai vėsinantis kondicionierius nėra „normalu per karščius“. Tai dažniausiai ženklas, kad sistema jau turi problemų.

Variklio alyva ir kiti techniniai skysčiai

Aukšta temperatūra reiškia didesnes apkrovas:

  • variklio alyvai
  • aušinimo skysčiui
  • stabdžių skysčiui
  • vairo stiprintuvo sistemai

Sena arba netinkama alyva karštyje praranda savo savybes greičiau, o tai didina variklio nusidėvėjimą.

Praktinis patarimas
Jei alyvos keitimo terminas jau arti, neatidėliokite jo iki rudens, ypač prieš ilgas vasaros keliones.

Padangos – karštas asfaltas atleidžia klaidas rečiau

Įkaitęs asfaltas kartu su neteisingu slėgiu padangose didina:

  • padangos sprogimo riziką
  • stabdymo kelio ilgį
  • netolygų padangų dėvėjimąsi

Praktinis patarimas
Padangų slėgį tikrinkite ant šaltų padangų ir ypač prieš ilgesnes keliones. Karštyje net nedidelis nukrypimas turi didesnę įtaką.

Dažniausios vairuotojų klaidos vasarą

Vasarą dažnai daromos tos pačios klaidos:

  • ignoruojami įspėjamieji signalai
  • leidžiamasi į ilgas keliones be jokios patikros
  • važinėjama su silpnu akumuliatoriumi, tikintis, kad „vasarą dar laikys“
  • nepatikrinamas aušinimo skysčio lygis

Tokios klaidos dažnai baigiasi ne tik gedimais, bet ir pavojingomis situacijomis kelyje.

Pabaiga

Vasaros karščiai automobiliui yra rimtas išbandymas. Dažniausiai neatlaiko aušinimo sistema, akumuliatorius, kondicionierius ir techniniai skysčiai, o problemos pasirodo netikėtai ir pačiu netinkamiausiu metu.

Paprasta taisyklė aiški: jei automobilis jau turi silpną vietą, karštis ją tikrai atskleis. Laiku atlikta patikra ir dėmesys techninei būklei padeda išvengti bereikalingų išlaidų ir padidina saugumą kelyje.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra techninė ar teisinė konsultacija.

Autorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *