Beveik kiekvienas vairuotojas yra matęs situaciją, kai užsidega degalų lemputė, o artimiausia degalinė dar „už kelių kilometrų“. Vieni iš karto suka link kolonėlės, kiti ramina save mintimi, kad „ant rezervo dar tikrai pavažiuos“. Tačiau kiek tame tiesos ir kur prasideda reali rizika?
Šiame straipsnyje paaiškiname, kiek realiai galima nuvažiuoti užsidegus rezervo indikatoriui, kodėl tai skiriasi tarp automobilių ir kokias problemas gali sukelti įprotis važinėti beveik tuščiu baku. Tai informacinio pobūdžio tekstas, o ne techninė ar teisinė konsultacija.
Ką iš tikrųjų reiškia „rezervas“?
Svarbu suprasti vieną dalyką – dauguma šiuolaikinių automobilių neturi atskiro rezervo bako. Lemputė tiesiog įsijungia tada, kai degalų lygis bake pasiekia gamintojo nustatytą ribą.
Dažniausiai tai reiškia, kad bake liko apie 5–10 litrų degalų, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo automobilio modelio, variklio ir net programinės įrangos. Vienuose automobiliuose lemputė užsidega anksčiau, kituose – jau tada, kai situacija tampa kritinė.
Kiek kilometrų realiai galima nuvažiuoti?
Atsakymas, kuris daug kam nepatiks – vieno skaičiaus nėra. Reali rida ant rezervo priklauso nuo kelių veiksnių: automobilio sąnaudų, važiavimo stiliaus, kelio tipo ir net oro sąlygų.
Mieste su dažnais sustojimais tie patys likę litrai ištirpsta greičiau. Užmiestyje, važiuojant tolygiai, ant rezervo kartais pavyksta nuvažiuoti ir 50–80 kilometrų. Tačiau tai jau balansavimas ant ribos, o ne saugi praktika.
Svarbu suvokti, kad borto kompiuterio rodomas „likęs atstumas“ yra tik skaičiavimas pagal ankstesnį važiavimą. Staigiau paspaudus akceleratorių ar patekus į spūstį, šis skaičius gali labai greitai ištirpti.
Kodėl važinėjimas ant rezervo nėra gera idėja?
Didžiausia klaida – manyti, kad rizikuojama tik likti kelyje be degalų. Iš tiesų pasekmių gali būti daugiau.
Pirmiausia kenčia kuro siurblys. Jis aušinamas pačiais degalais, todėl važiuojant beveik tuščiu baku siurblys dirba karštesnėmis sąlygomis ir greičiau dėvisi.
Antra problema – nešvarumai bake. Ilgainiui bako dugne kaupiasi nuosėdos, kurios, esant mažam degalų kiekiui, lengviau patenka į kuro sistemą. Tai gali užkimšti filtrus ar sukelti netolygų variklio darbą.
Dyzeliniuose automobiliuose rizika dar didesnė. Jei sistema užsiurbia oro, gali tekti ne tik pildyti baką, bet ir atlikti papildomus darbus, kad automobilis vėl normaliai užsivestų.
Kodėl vieniems „pavyksta“, o kiti lieka kelyje?
Dažnai girdimi pasakojimai, kaip kažkas „ant rezervo“ nuvažiavo šimtą kilometrų. Tokie atvejai galimi, bet jie labiau sėkmė nei norma. Skirtumą lemia ne tik automobilis, bet ir situacija.
Važiavimas lygia magistrale pastoviu greičiu ir važiavimas mieste su kamščiais yra du visiškai skirtingi scenarijai. Be to, degalų lygio davikliai nėra laboratorinio tikslumo prietaisai, ypač senesniuose automobiliuose.
Kada rezervas tampa realia problema?
Yra kelios situacijos, kai žaidimas su rezervu ypač rizikingas. Tai ilgos kelionės nepažįstamais maršrutais, važiavimas naktį, žiemą ar regionuose, kur degalinės išsidėsčiusios retai. Tokiais atvejais net ir nedidelė paklaida gali baigtis prastova kelkraštyje.
Pabaiga
Važiuoti „ant rezervo“ techniškai dažnai įmanoma, tačiau tai nėra saugi ar protinga praktika. Kiek iš tiesų nuvažiuosi, priklauso nuo daugybės veiksnių, o rizika neapsiriboja vien tik tuščiu baku.
Paprasta taisyklė – jei jau dega degalų lemputė, rezervas turėtų būti naudojamas tam, kad pasiektum degalinę, o ne kaip įprastas važiavimo režimas. Taip saugosi ne tik nuo nemalonių situacijų kelyje, bet ir nuo papildomų išlaidų ateityje.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra techninė ar teisinė konsultacija.
