Alyvos keitimas atrodo paprastas dalykas, kol neatsistoji prieš lentyną su skaičiais ir raidėmis. 0W-20, 5W-30, „recommended“, „allowed“, „tinka analogas“. Vieni sako, kad naujesniems varikliams reikia tik 0W-20, kiti ramina, jog 5W-30 „visada buvo ir bus gerai“. Būtent čia daugelis vairuotojų ir susimauna.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kuo realiai skiriasi 0W-20 ir 5W-30 alyvos, kodėl abi gali būti „teisingos“ ir kada netinkamas pasirinkimas pradeda kainuoti varikliui. Tai informacinio pobūdžio tekstas, o ne techninė ar teisinė konsultacija.
Ką iš tikrųjų reiškia 0W-20 ir 5W-30?
Pirmasis skaičius su raide W rodo alyvos elgesį šaltame variklyje. Kuo jis mažesnis, tuo alyva skystesnė šaltyje. Antrasis skaičius nusako alyvos klampumą darbinėje, įkaitusio variklio temperatūroje.
0W-20 yra labai skysta alyva tiek šaltam startui, tiek įkaitus varikliui. Ji sukurta mažinti trintį, degalų sąnaudas ir išmetimą.
5W-30 yra tirštesnė darbinėje temperatūroje ir tradiciškai laikoma universalesne bei atlaidesne.
Svarbu suprasti, kad tai nėra „geresnė“ ar „blogesnė“ alyva. Tai skirtingiems varikliams ir sąlygoms skirti sprendimai.
Kodėl gamintojai vis dažniau nurodo 0W-20?
Pastaraisiais metais 0W-20 tapo labai populiari, ypač naujuose benzininiuose ir hibridiniuose varikliuose. Priežastys gana žemiškos. Skystesnė alyva leidžia varikliui dirbti efektyviau, lengviau suktis šaltam ir padeda pasiekti griežtesnius taršos bei sąnaudų reikalavimus.
Tačiau čia slypi svarbi detalė. Varikliai, kuriems numatyta 0W-20, yra suprojektuoti dirbti būtent su tokia alyva. Tarpai, slėgiai ir komponentų apkrovos pritaikyti skystesnei alyvai.
Kada 5W-30 vis dar yra saugesnis pasirinkimas?
5W-30 dažnai pasirenkama dėl vienos paprastos priežasties – ji atlaidesnė. Senesniuose varikliuose, didesnės ridos automobiliuose ar važinėjant didesnėmis apkrovomis, tirštesnė alyva gali geriau palaikyti slėgį ir sumažinti alyvos deginimą.
Problema prasideda tada, kai 5W-30 pilama į variklį, kuriam gamintojas aiškiai numatė 0W-20, tikintis, kad „tirštesnė bus saugiau“. Trumpuoju laikotarpiu variklis greičiausiai nesprogs, bet ilgainiui tai gali reikšti blogesnį tepimą šalto starto metu ir neatitikimą gamintojo specifikacijoms.
Dažniausia klaida – vadovautis „kas buvo pilama anksčiau“
Labai dažnas scenarijus: „visada pyliau 5W-30 ir viskas buvo gerai“. Tačiau tai, kas tiko ankstesniam automobiliui, nebūtinai tinka dabartiniam. Varikliai keitėsi, technologijos pasikeitė, o įpročiai dažnai liko tie patys.
Kita klaida – rinktis alyvą tik pagal klampumą, visiškai ignoruojant gamintojo patvirtinimus ir specifikacijas. Du skaičiai ant pakuotės dar negarantuoja, kad alyva tinkama konkrečiam varikliui.
Ar galima „pereiti“ nuo 0W-20 prie 5W-30?
Tai vienas dažniausių klausimų. Trumpas atsakymas – tik tada, jei tai leidžia pats gamintojas. Kai kuriuose varikliuose alternatyvios klampos yra numatytos, kituose – ne.
Jei variklis pradeda deginti alyvą ar dirba triukšmingiau, problema dažniausiai slypi ne alyvos skaičiuose, o variklio būklėje. Alyvos keitimas į „tirštesnę“ gali būti laikinas maskavimas, bet ne sprendimas.
Kaip nesusimauti praktiškai?
Paprasčiausias kelias – vadovautis ne forumais, o gamintojo rekomendacijomis konkrečiam varikliui. Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti ne tik klampumą, bet ir alyvos specifikacijas bei patvirtinimus.
Jei automobilis senesnis, turi didelę ridą ar naudojamas sunkesnėmis sąlygomis, sprendimą verta priimti individualiai, bet ne „iš nuojautos“.
Ne skaičiai žudo variklius, o sprendimai
0W-20 ir 5W-30 nėra priešai. Tai skirtingiems varikliams ir tikslams skirtos alyvos. Problemos prasideda tada, kai pasirinkimas daromas pagal įpročius, o ne pagal tai, kaip variklis buvo suprojektuotas veikti.
Trumpa išvada paprasta: teisinga alyva yra ta, kuri numatyta konkrečiam varikliui, o ne ta, kuri „atrodo saugesnė“. Kartais bandymas apsidrausti baigiasi tuo, kad apsidraudžiama nuo ne tos rizikos.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra techninė ar teisinė konsultacija.
