Daugeliui vairuotojų ši situacija pažįstama: važiuoji 55 km/h ten, kur leidžiama 50 km/h, ir galvoje ramu – „juk +5 km/h visada leidžiama“. Taip galvoja ne vienas, tačiau realybėje būtent čia ir prasideda painiava. Vieni sako, kad tai „paklaida“, kiti – kad „iki baudos neskaičiuoja“, o treti nemaloniai nustemba gavę pranešimą apie pažeidimą.
Kas iš tikrųjų reiškia tie „+5 km/h“?
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: Kelių eismo taisyklės nenumato jokio „leidžiamo“ greičio viršijimo. Jei leistinas greitis yra 50 km/h, tai net ir 51 km/h formaliai jau laikomas viršijimu. Tai, ką vairuotojai vadina „+5 km/h“, nėra taisyklė ar išimtis – tai techninis niuansas, susijęs su greičio matavimo paklaida.
Iš kur atsirado painiava dėl +5 km/h?
Didžioji painiava kyla todėl, kad greičio matavimo prietaisai turi leistiną techninę paklaidą. Užfiksuotas greitis praktikoje dažnai yra koreguojamas, atimant kelis kilometrus per valandą, tačiau tai nėra leidimas viršyti greitį. Tai tik būdas užtikrinti, kad baudos būtų skiriamos tik tada, kai pažeidimas nekelia abejonių.
Situaciją dar labiau komplikuoja automobilių spidometrai. Dauguma jų rodo šiek tiek didesnį greitį nei realus, todėl vairuotojui gali atrodyti, kad jis važiuoja greičiau, nei iš tikrųjų. Kai spidometras rodo 55 km/h, realus greitis kartais siekia tik apie 50–52 km/h, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad „+5 km/h“ visada praeina.
Prie mito prisideda ir asmeninė patirtis. Daugelis vairuotojų metų metus važiuoja šiek tiek greičiau ir negauna baudų, todėl ima manyti, kad tokia praktika yra leidžiama. Tačiau realybėje tai nėra taisyklė – tai tiesiog sėkmė ir aplinkybių sutapimas.
Kada „+5 km/h“ gali baigtis pasekmėmis?
Yra situacijų, kai net ir nedidelis greičio viršijimas gali turėti pasekmių. Miestuose ir gyvenamosiose zonose greičio kontrolė yra intensyvesnė, daugiau stacionarių ir mobilių matuoklių, todėl tikimybė būti užfiksuotam išauga. Čia net ir menkas viršijimas gali būti pastebėtas ir įvertintas.
Panaši situacija galioja ir laikinuose greičio apribojimuose, pavyzdžiui, kelio remonto ruožuose ar šalia mokyklų. Tokiose vietose tolerancijos vairuotojai dažnai tikisi, tačiau praktikoje kontrolė gali būti griežtesnė, nes prioritetas teikiamas saugumui.
Kaip nepakliūti į spąstus dėl „+5 km/h“ mito?
Patikimiausias būdas išvengti nemalonių staigmenų – nevažiuoti „ant ribos“. Jei leistinas greitis yra 50 km/h, saugiausia laikyti rodyklę ties 50 arba net šiek tiek žemiau, ypač mieste. Taip sumažinama rizika ne tik gauti baudą, bet ir netikėtai atsidurti pavojingoje situacijoje.
Taip pat verta prisiminti, kad spidometro parodymai nėra absoliuti tiesa, o skirtingi matuoklia gali fiksuoti greitį skirtingomis sąlygomis. Pasitikėjimas „nusistovėjusiomis taisyklėmis“, kurių realiai nėra, ilgainiui gali kainuoti brangiau nei kelios sutaupytos minutės.
Ką verta įsidėmėti, kad „+5 km/h“ netaptų problema
„+5 km/h“ Lietuvoje nėra leidimas ar oficiali taisyklė – tai tik vairuotojų interpretacija, atsiradusi iš techninių niuansų ir asmeninės patirties. Greičio viršijimas visada išlieka pažeidimu, net jei kartais jis lieka nepastebėtas. Atsakingas vairavimas prasideda nuo aiškaus supratimo, kur baigiasi mitai ir prasideda realybė.
