Žiemą prie šviesoforo viskas atrodo paprasta: sustoji, palauki, pajudi. Bet būtent čia ir nutinka daug smulkių, nervus gadinančių avarijų: bakstelėjimai į galą, slydimai į sankryžą, grandininiai susidūrimai „iš niekur“. Dažniausiai kaltas ne „blogas oras“, o vienas įprotis, kurį vairuotojai kartoja kasdien.
Straipsnyje paaiškinsiu, koks tai įprotis, kodėl jis žiemą pavojingas, ir ką konkrečiai daryti, kad prie šviesoforo nebežaistum loterijos.
Pastaba: tai informacinis straipsnis, o ne teisinė konsultacija. Dėl tikslių taisyklių ir atsakomybės remkis galiojančiais KET ir oficialiais šaltiniais.
Kas tai per įprotis, kuris „prisišaukia“ avarijas?
Tas įprotis paprastas ir labai paplitęs: privažiuoti prie šviesoforo per arti ir stabdyti per vėlai. Kitaip tariant, važiuoji iki paskutinės akimirkos, o tada bandai sustoti trumpai ir greitai, dažnai dar laikydamasis mažo atstumo nuo priekyje esančio automobilio.
Vasarą toks važiavimas neretai „praeina“. Žiemą jis dažnai baigiasi bakstelėjimu, nes sukibimo atsarga būna maža, o kelias prie sankryžų dažnai būna blogesnis nei kitur.
Kodėl prie šviesoforo žiemą taip dažnai slystama?
Prie sankryžų susideda keli dalykai, kurie „susilpnina“ tavo stabdymą net jei važiuoji ne greitkelyje.
- Danga būna prastesnė: prie šviesoforų kelias dažnai būna suplūktas, „nublizgintas“, vietomis apledėjęs, nes čia visi stabdo ir pajuda
- Sukibimas nevienodas: vienoje vietoje stabdai normaliai, o už kelių metrų ratai gali „paleisti“, nes pasitaikė ledo lopinėlis
- Žmonės žiūri ne į kelią: dalis vairuotojų stebi šviesoforą ar telefoną, o ne atstumą ir stabdymo eigą
- Srautas spaudžia iš galo: kai už tavęs kažkas artėja per greitai, norisi „nevilkinti“ ir privažiuoti arčiau, nei reikėtų
Svarbus momentas: žiemą avarijos prie šviesoforo dažnai būna ne dėl didelio greičio, o dėl per mažo atstumo ir per vėlyvo stabdymo.
Kaip teisingai privažiuoti prie šviesoforo žiemą?
Čia nereikia jokių triukų. Reikia pakeisti vieną įprotį į kitą: mažiau „paskutinės sekundės“, daugiau planavimo.
- Atleisk akseleratorių anksčiau: pradėk lėtėti dar iki sankryžos, kad nereikėtų staigaus stabdymo
- Stabdyk švelniau, bet ilgiau: tikslas yra tolygiai mažinti greitį, o ne „nukirsti“ jį paskutiniais metrais
- Laikyk vieną manevrą vienu metu: jei stabdai, stabdyk, o ne stabdyk ir tuo pačiu metu staigiai suk, nes taip prarandi sukibimą
Po šių veiksmų svarbiausia yra tai, ką darai jau sustojęs.
Koks atstumas prie šviesoforo yra saugus?
Žiemą sustoti „vos ne į bamperį“ yra bloga idėja. Jei priekyje esantis automobilis slystelės atgal, jei tu pats slystelėsi pirmyn, arba jei tave stumtels iš galo, tas mažas tarpas tiesiog išnyks.
Praktinis orientyras, kuris tinka daugeliui situacijų:
- Matomas orientyras: sustok taip, kad matytum priekyje esančio automobilio galinius ratus ir dar šiek tiek kelio
- Rezervas slydimui: palik erdvės tam, kad netikėtai slystelėjus dar turėtum ką „sugerti“, o ne bakstelėtum iškart
Mieste šitas tarpas kartais erzina, nes į jį gali kas nors įlįsti. Bet tai mažesnė bėda nei situacija, kai neturi jokio rezervo.
Dažna klaida: „žalia įsijungė — šokam“
Prie šviesoforo avarijos įvyksta ne tik stabdant. Žiemą daug bėdų prasideda pajudant, kai vairuotojas staigiai spaudžia akseleratorių ir ratai prasisuka.
Kas tada nutinka: automobilis pajuda netolygiai, gali „nuplaukti“ į šoną, o tu prarandi tikslų valdymą būtent ten, kur aplink daug eismo.
Trumpa taisyklė:
- Švelnus pajudėjimas: pradėk važiuoti ramiai, be staigaus gazo, ypač jei matai, kad danga blizga arba yra sniego košė
Ką daryti, jei tave spaudžia iš galo?
Spaudimas iš galo yra viena priežasčių, kodėl žmonės privažiuoja per arti. Bet žiemą tau svarbiausia ne „įtikti“ srautui, o išlaikyti saugumo rezervą.
- Laikyk tolygų stabdymą: nestabdyk staigiai vien dėl to, kad kažkas artėja
- Nedaryk „pamokų“: nestabdyk specialiai, neprovokuok, nes tai tik didina riziką
- Sukurk aiškumą: lėtėk laiku ir stabiliai, kad už tavęs važiuojantis matytų tavo veiksmus iš anksto
Jei kas nors vis tiek elgiasi agresyviai, geriausias sprendimas yra paprastas: tu nekeiti savo saugaus važiavimo dėl svetimo nekantrumo.
Pabaigai
Žiemą prie šviesoforo avarijas dažniausiai sukelia ne „netikėta pūga“, o kasdienis įprotis: per vėlai stabdyti ir sustoti per arti. Pakeitus jį į ankstesnį lėtėjimą, tolygesnį stabdymą ir didesnį tarpą sustojus, rizika sumažėja labai pastebimai.
Mieste svarbiausia ne „pirma vieta prie raudono“, o tai, kad sustotum ir pajudėtum kontroliuojamai, nepaversdamas sankryžos loterija.
