Naudotas „Hyundai“ ar „Kia“ daugeliui atrodo saugus pasirinkimas: patraukli kaina, gera komplektacija, palyginti nedidelės eksploatacijos išlaidos. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta istorijų apie variklio gedimus, kurie palietė abi Korėjos markes. Vieni vairuotojai apie tai sužino jau nusipirkę automobilį, kiti – tik tada, kai variklis pradeda skleisti keistus garsus ar ryti alyvą.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškinsime, kokios bendros variklių problemos pasitaikė „Hyundai“ ir „Kia“ modeliuose, kodėl jos atsirado ir ką realiai verta patikrinti prieš perkant naudotą automobilį. Tai nėra techninė ar teisinė konsultacija – tik praktinis gidas pirkėjui.
Kodėl problemos palietė abi markes
Svarbu suprasti, kad „Hyundai“ ir „Kia“ naudoja bendras variklių platformas. Nors modelių pavadinimai skiriasi, techninė bazė dažnai yra ta pati. Tai reiškia, kad jei tam tikras variklio sprendimas pasiteisino prastai, problema gali pasikartoti abiejų gamintojų automobiliuose.
Didžiausias dėmesys pastarąjį dešimtmetį buvo nukreiptas į benzininius GDI ir kai kuriuos dyzelinius variklius, kurie teoriškai turėjo būti efektyvesni, bet praktikoje išryškino silpnąsias vietas.
Padidėjęs alyvos vartojimas
Viena dažniausiai minimų problemų – padidėjęs alyvos deginimas. Dalis „Hyundai“ ir „Kia“ benzininių variklių laikui bėgant pradeda vartoti alyvą gerokai daugiau, nei tikisi vairuotojai. Problema dažnai pasireiškia ne iš karto, o po 100–150 tūkst. kilometrų.
Pirkėjui tai pavojinga tuo, kad automobilis gali važiuoti tyliai ir be akivaizdžių gedimų, tačiau alyvos lygis krenta greitai. Jei ankstesnis savininkas to nekontroliavo, variklis galėjo dirbti nepalankiomis sąlygomis.
Pašaliniai garsai ir guolių problemos
Kita rimta rizika – neįprasti variklio garsai, ypač šaltam varikliui. Kai kuriuose varikliuose pasitaikė alkūninio veleno guolių susidėvėjimo atvejų. Pradinėje stadijoje tai gali pasireikšti tik lengvu barškėjimu ar dusliu stuksenimu, kuris dingsta varikliui sušilus.
Būtent todėl trumpas bandomasis važiavimas su jau šiltu varikliu ne visada parodo tikrąją situaciją. Tokie gedimai dažniausiai yra brangūs ir gali baigtis variklio remontu ar net keitimu.
Tiesioginio įpurškimo niuansai
GDI (tiesioginio įpurškimo) varikliai pasižymi geru ekonomiškumu, tačiau turi ir savų minusų. Vienas jų – anglies nuosėdos ant įsiurbimo vožtuvų. Kadangi degalai neplauna vožtuvų, laikui bėgant ant jų kaupiasi nešvarumai.
Tai gali sukelti netolygų variklio darbą, trūkčiojimą, sumažėjusią galią. Problema dažniau pasitaiko mieste eksploatuojamuose automobiliuose, kurie dažnai važinėja trumpais atstumais.
Aušinimo ir perkaitimo rizika
Kai kuriuose modeliuose pasitaikė ir aušinimo sistemos problemų, kurios ilgainiui gali sukelti perkaitimą. Pirkėjui svarbu suprasti, kad net ir vienkartinis rimtas perkaitimas gali turėti ilgalaikių pasekmių varikliui, nors tai ne visada matoma iš karto.
Jei automobilio istorijoje buvo aušinimo sistemos remontų, tai signalas, kad verta pasidomėti giliau, o ne apsiriboti paviršiniu patikrinimu.
Ką būtinai pasitikrinti prieš perkant
Prieš perkant naudotą „Hyundai“ ar „Kia“, svarbiausia – nepasikliauti vien tuo, kad „korėjietiški automobiliai laikomi patikimais“. Reikėtų patikrinti, ar variklis neleidžia pašalinių garsų, ypač šaltas, ar nėra alyvos vartojimo požymių ir ar variklio skyriuje nematyti neaiškių remonto pėdsakų.
Taip pat verta pasidomėti, koks tiksliai variklis sumontuotas, nes ne visi agregatai turi tas pačias silpnąsias vietas. Serviso istorija, reguliari alyvos keitimo disciplina ir ankstesnio savininko įpročiai šiuo atveju dažnai svarbesni nei pats markės pavadinimas.
Ką pirkėjui svarbu prisiminti
Ne visi „Hyundai“ ir „Kia“ varikliai yra problemiški, tačiau tam tikri modeliai ir agregatai turi bendrų silpnų vietų. Didžiausia rizika slypi ne pačioje markėje, o informacijos stokoje. Atsakingas patikrinimas prieš pirkimą gali padėti išvengti brangaus remonto ir nusivylimo jau po kelių mėnesių.
