„Juk čia šeima“, „gi grąžins“, „kas tau gaila?“ – tokias frazes yra girdėję beveik visi, kurie bent kartą pasakė „ne“, kai jų paprašė paskolinti pinigų. Atsisakymas dažnai suprantamas kaip šykštumas, šaltumas ar net egoizmas, nors realybė dažnai visai kitokia.
Šiame straipsnyje – be moralizavimo ir psichologinių etikečių: kodėl kai kurie žmonės sąmoningai neskolina pinigų net artimiems, kokios realios to priežastys ir kodėl toks sprendimas nebūtinai reiškia blogą charakterį.
Kodėl pinigai taip greitai sugadina santykius
Pinigai yra viena jautriausių temų santykiuose, nes jie visada susiję su lūkesčiais. Kai paskolini, atsiranda tylus susitarimas: kada grąžins, kaip grąžins, ar apskritai grąžins. Net jei apie tai nekalbama garsiai, įtampa lieka.
Dažna problema – skirtingas požiūris į pinigus. Vienam tai rimtas įsipareigojimas, kitam – „kaip nors vėliau“. Kai šie požiūriai susiduria, nukenčia ne pinigai, o santykiai.
Asmeninės ribos, o ne pinigų gailėjimas
Žmonės, kurie neskolina, dažnai tai daro ne todėl, kad gaila, o todėl, kad aiškiai žino savo ribas. Jie supranta, kad paskola:
- gali sukelti ilgalaikę įtampą;
- pakeisti bendravimo toną;
- sukurti priklausomybės jausmą.
Tokie žmonės renkasi iš anksto pasakyti „ne“, o ne vėliau aiškintis, kodėl pinigai negrąžinti arba kodėl jiems nemalonu priminti.
Ankstesnė patirtis daro didelę įtaką
Dažnai už sprendimo neskolinti slypi labai konkretūs išgyvenimai. Negrąžintos paskolos, pažadai „kitą mėnesį“, nutrūkę santykiai ar ilgi tylėjimai palieka pėdsaką.
Po tokios patirties žmogus nebevertina kiekvienos situacijos atskirai. Jis renkasi paprastą taisyklę: neskolinti apskritai. Tai nėra bausmė kitiems, tai savisauga.
Finansinis stabilumas nėra toks „laisvas“, kaip atrodo iš šalies
Iš šalies gali atrodyti, kad žmogus turi pakankamai pinigų. Tačiau tai nereiškia, kad tie pinigai yra „laisvi“. Jie gali būti skirti:
- paskoloms;
- nenumatytiems atvejams;
- vaikų išlaidoms;
- saugumo rezervui.
Žmonės, kurie rimtai žiūri į savo finansus, dažnai supranta, kad net viena „laikina“ paskola gali sugriauti jų pačių stabilumą. Atsisakymas skolinti tada yra atsakomybės, o ne šykštumo ženklas.
Kodėl „padėti kitaip“ kartais yra sąmoningas pasirinkimas
Kai kurie žmonės neskolina pinigų, bet padeda kitais būdais: pataria, padeda susidėlioti biudžetą, pasiūlo daiktus ar konkretų sprendimą vietoje grynųjų.
Tai ne vengimas padėti, o bandymas išvengti situacijos, kai pinigai tampa pagrindiniu santykių elementu. Tokia pagalba dažnai būna tvaresnė ir mažiau griaunanti ryšius.
Nuo ko pradėti, jei pats atsidūrei tokioje situacijoje
Jei jautiesi blogai atsisakydamas skolinti, verta sau atsakyti į kelis paprastus klausimus. Ar jaustumeisi ramiai, jei pinigai negrįžtų? Ar esi pasiruošęs priminti? Ar šis sprendimas nepakenks tavo kasdieniam saugumui?
Jei bent į vieną klausimą atsakymas neigiamas, „ne“ yra visiškai racionalus sprendimas. Ir jo nereikia ilgai teisinti.
Kai „ne“ saugo daugiau nei „taip“
Neskolinimas pinigų nėra šykštumas savaime. Dažnai tai brandus sprendimas, paremtas patirtimi, savisauga ir noru išsaugoti santykius. Kartais vienintelis būdas likti artimais – atskirti pinigus nuo emocijų.
Tokiais atvejais „ne“ nėra atstūmimas. Tai bandymas apsaugoti ir save, ir kitą žmogų nuo konflikto, kuris gali kainuoti kur kas daugiau nei pinigai.
