Vieniems viskas turi būti padaryta greitai, tiksliai ir „vakar“. Kiti neskuba, rečiau stresuoja ir lengviau numoja ranka į smulkmenas. Šie skirtumai dažnai apibūdinami A ir B tipo asmenybėmis – sąvokomis, kurios skamba paprastai, bet paliečia labai realius kasdienio gyvenimo dalykus: stresą, nervingumą ir pasitenkinimą gyvenimu.
Šiame straipsnyje – be etikečių ir testų: kuo realiai skiriasi A ir B tipai, kuriems lengviau išlikti ramiems ir kodėl „laimingesnis“ čia nereiškia „geresnis“.
Kas iš tikrųjų yra A ir B tipo asmenybės
A tipo žmonės dažniausiai pasižymi tempu. Jie orientuoti į rezultatą, mėgsta kontrolę, nemėgsta gaišti laiko ir dažnai jaučia vidinį spaudimą „daryti daugiau“. Jie gali būti ambicingi, produktyvūs ir labai efektyvūs, bet kartu – greičiau įsitempiantys.
B tipo žmonės paprastai gyvena lėtesniu ritmu. Jie rečiau skuba, lengviau prisitaiko prie aplinkybių, mažiau jaudinasi dėl terminų ar smulkių nesklandumų. Tai nereiškia, kad jie mažiau atsakingi – tiesiog jų reakcija į spaudimą kitokia.
A tipo asmenybės stiprybė – aukšti standartai. Tačiau tie patys standartai dažnai tampa streso šaltiniu. Kai viskas turi vykti pagal planą, bet realybė tam priešinasi, kyla įtampa.
Smulkmenos tampa dirgikliais ne todėl, kad jos svarbios, o todėl, kad jos trukdo judėti pirmyn. Lėtas kolega, vėluojantis laiškas ar netvarkingas stalas A tipo žmogui gali kelti neproporcingai daug emocijų.
Kodėl B tipo žmonės dažniau atrodo ramesni
B tipo žmonės dažniau priima, kad ne viską galima kontroliuoti. Jie lengviau atskiria tai, kas svarbu, nuo to, kas tiesiog nemalonu, bet laikina.
Dėl to jie:
- rečiau reaguoja impulsyviai;
- lengviau paleidžia smulkius nesklandumus;
- greičiau grįžta į emocinę pusiausvyrą.
Tai nereiškia, kad jie neturi streso, bet jis rečiau „užstringa“.
Ar B tipo žmonės iš tiesų laimingesni
Tyrimai ir kasdienė patirtis rodo, kad B tipo žmonės vidutiniškai patiria mažiau kasdienio streso. Jie dažniau jaučia pasitenkinimą procesu, o ne tik rezultatu, ir rečiau gyvena nuolatinėje įtampoje.
Tačiau laimė nėra tik nervų nebuvimas. A tipo žmonės dažnai jaučia didelį pasitenkinimą pasiekimais, progresu ir pergalių jausmu. Jų laimė dažniau ateina bangomis – po įtampos seka stiprus pasitenkinimas.
Kodėl dauguma žmonių nėra „gryni“ A ar B
Svarbu suprasti, kad A ir B tipai – tai kraštutinumai. Dauguma žmonių turi abiejų bruožų. Darbe gali dominuoti A tipo elgsena, o asmeniniame gyvenime – B tipo.
Be to, asmenybė keičiasi su patirtimi. Žmonės, kurie perdegė, dažnai sąmoningai pereina prie B tipo bruožų: lėtesnio tempo, mažesnių lūkesčių ir didesnio lankstumo.
Nuo ko pradėti, jei nori mažiau nervintis
Jei atpažįsti savyje A tipo bruožus ir jauti, kad smulkmenos per dažnai išmuša iš vėžių, nereikia keisti asmenybės. Užtenka keisti reakcijas.
Pradėti galima nuo paprasto klausimo sau: ar tai bus svarbu po savaitės? Jei ne – verta sąmoningai sumažinti reakciją. Tai labiau įgūdis nei charakterio bruožas.
Ramybė nėra tinginystė
B tipo žmonės kartais klaidingai laikomi mažiau ambicingais, bet ramybė nereiškia pasyvumo. Ji dažnai reiškia gebėjimą pasirinkti, kur verta eikvoti energiją, o kur – ne.
Mažiau nervintis dėl smulkmenų nėra silpnumas. Tai gebėjimas saugoti savo resursus.
Ne tipas lemia laimę, o lankstumas
A ar B tipo asmenybė pati savaime nepadaro žmogaus nei laimingesnio, nei nelaimingesnio. Didžiausią skirtumą daro gebėjimas prisitaikyti: paspartėti, kai reikia, ir sulėtėti, kai to reikalauja situacija.
Tie, kurie išmoksta skolintis geriausias abiejų tipų savybes, dažniausiai ir nervinasi mažiau – ne todėl, kad jiems „viskas dzin“, o todėl, kad jie žino, kas iš tiesų verta dėmesio.
