Saldikliai dažnai pristatomi kaip paprastas sprendimas norint sumažinti cukraus kiekį mityboje. Jie žada saldumą be kalorijų, be poveikio cukraus kiekiui kraujyje ir be sąžinės graužaties. Dėl to saldikliai plačiai naudojami gėrimuose, desertuose, kramtomojoje gumoje ir net „sveikuose“ produktuose.
Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau specialistų kalba ne tik apie naudą, bet ir apie galimus šalutinius poveikius. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokie saldikliai yra populiariausi, kuo jie skiriasi ir kodėl ekspertai ragina žiūrėti į juos atsargiau, ypač vartojant kasdien.
Kodėl saldikliai tapo tokie populiarūs
Pagrindinė saldiklių populiarumo priežastis – noras sumažinti cukraus suvartojimą. Cukrus siejamas su svorio augimu, dantų problemomis, 2 tipo diabetu ir širdies ligomis, todėl „be cukraus“ tapo patraukliu pasirinkimu.
Saldikliai leidžia išlaikyti saldų skonį be didelio kalorijų kiekio. Kai kuriems žmonėms jie padeda pereiti prie mažiau saldžios mitybos, tačiau kitiems – palaiko nuolatinį saldumo poreikį.
Dirbtiniai saldikliai: kas kelia daugiausia diskusijų
Tokie saldikliai kaip aspartamas, sacharinas ar sukralozė yra labai saldūs, todėl jų reikia itin mažai. Jie beveik neturi kalorijų ir tiesiogiai nekelia cukraus kiekio kraujyje.
Vis dėlto tyrimai rodo, kad daliai žmonių šie saldikliai gali būti siejami su galvos skausmais, virškinimo sutrikimais ar skonio pojūčio pokyčiais. Taip pat keliami klausimai dėl galimo poveikio žarnyno mikrobiotai ir ilgalaikių medžiagų apykaitos pokyčių.
Svarbu pabrėžti, kad dauguma reguliavimo institucijų leidžia šiuos saldiklius vartoti leistinomis normomis, tačiau ekspertai vis dažniau akcentuoja ne vien saugumo ribas, o reguliarų, kasdienį vartojimą.
Natūralūs saldikliai: ar jie tikrai saugesni
Stevija, eritritolis ar ksilitolis dažnai vadinami „natūralesniais“ pasirinkimais. Dėl to susidaro įspūdis, kad jie neturi jokio neigiamo poveikio.
Tačiau „natūralus“ nebūtinai reiškia „be šalutinių poveikių“. Cukraus alkoholiams, tokiems kaip ksilitolis ar eritritolis, būdingi virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar viduriavimas, ypač vartojant didesnius kiekius.
Stevija paprastai toleruojama geriau, tačiau kai kuriems žmonėms jos kartus poskonis gali skatinti naudoti didesnius kiekius arba maišyti su kitais saldikliais, taip didinant bendrą vartojimą.
Kodėl ekspertai kelia klausimus dėl ilgalaikio poveikio
Pagrindinis klausimas – ne ar saldikliai „nuodingi“, o kaip jie veikia organizmą ilgainiui. Vis daugiau tyrimų nagrinėja ryšį tarp saldiklių ir:
- pakitusio apetito reguliavimo;
- didesnio potraukio saldumui;
- galimų žarnyno mikrobiotos pokyčių;
- medžiagų apykaitos reakcijų, kurios ne visada prognozuojamos.
Kai kurie tyrimai rodo, kad saldikliai ne visada padeda mažinti svorį taip, kaip tikėtasi, ypač jei jie tampa pasiteisinimu vartoti daugiau saldaus maisto.
Kam saldikliai gali kelti daugiau problemų
Yra grupių, kurioms saldiklių poveikis gali būti ryškesnis. Tai žmonės su jautriu virškinimu, dirgliosios žarnos sindromu, dažnais galvos skausmais ar stipriu saldumynų potraukiu.
Taip pat svarbu atsižvelgti į vaikus. Nors dauguma saldiklių leidžiami, ekspertai ragina vengti jų įpročio formavimo ankstyvame amžiuje, kai skonio pojūtis dar tik vystosi.
Kaip į saldiklius žiūrėti praktiškai
Saldikliai gali turėti vietą mityboje, bet ne kaip pagrindinis sprendimas. Jie gali būti naudingi pereinamuoju laikotarpiu mažinant cukraus kiekį, tačiau ilgainiui dažniausiai rekomenduojama mažinti patį saldumo poreikį.
Praktiškas požiūris – stebėti savijautą, vengti kelių saldiklių derinių viename produkte ir nepamiršti, kad „be cukraus“ nebūtinai reiškia „sveika“.
Mažiau iliuzijų, daugiau sąmoningumo
Populiarūs saldikliai nėra nei stebuklas, nei neišvengiamas blogis. Jie gali padėti tam tikrose situacijose, bet ekspertų keliami klausimai primena, kad ilgam laikui nėra neutralių sprendimų, jei jie tampa kasdienybe.
Mažiau cukraus ir mažiau saldiklių dažnai reiškia tą patį tikslą – mažiau saldumo apskritai. Būtent toks požiūris, o ne vieno ingrediento keitimas kitu, dažniausiai atneša didžiausią naudą sveikatai.
Šaltiniai
World Health Organization. Non-sugar sweeteners and health
Harvard Health Publishing. Artificial sweeteners and health risks
Mayo Clinic. Artificial sweeteners and sugar substitutes
European Food Safety Authority (EFSA). Sweeteners and safety
