Kalbant apie arbatą ir sveikatą, dažniausiai dėmesys atitenka žaliajai arbatai. Ji siejama su antioksidantais, ilgaamžiškumu ir „teisingais“ pasirinkimais. Tuo tarpu juodoji arbata neretai lieka šešėlyje – laikoma tiesiog kasdieniu, mažiau „vertingu“ gėrimu.
Tačiau toks požiūris ne visai teisingas. Juodoji arbata turi savitų savybių, kurios kai kuriems žmonėms gali būti net palankesnės nei žaliosios. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo skiriasi juodoji ir žalioji arbata, kokia juodosios arbatos nauda ir kam ji gali būti geresnis pasirinkimas kasdienai.
Kuo juodoji arbata skiriasi nuo žaliosios
Juodoji ir žalioji arbata gaminamos iš to paties augalo – Camellia sinensis. Pagrindinis skirtumas slypi apdorojime. Juodoji arbata yra visiškai oksiduota, o žalioji – beveik neoksiduota.
Dėl oksidacijos juodojoje arbatoje susidaro kitokie polifenoliai, vadinami teaflavinais ir tearubiginais. Jie lemia ne tik sodresnį skonį ir tamsesnę spalvą, bet ir kitokį poveikį organizmui.
Juodosios arbatos nauda organizmui
Juodoji arbata turi antioksidantų, kurie padeda neutralizuoti oksidacinį stresą. Nors jų sudėtis skiriasi nuo žaliosios arbatos, poveikis sveikatai gali būti panašus, ypač kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemą.
Tyrimai rodo, kad reguliarus juodosios arbatos vartojimas siejamas su palankesniu cholesterolio profiliu ir kraujagyslių funkcija. Be to, juodojoje arbatoje esantis kofeinas ir L-teaninas gali padėti palaikyti budrumą be staigaus „energijos kritimo“.
Kam juodoji arbata gali tikti labiau nei žalioji
Juodoji arbata dažnai geriau toleruojama žmonių, kuriems žalioji arbata sukelia skrandžio diskomfortą. Žalioji arbata, ypač geriama tuščiu skrandžiu, kai kuriems gali sukelti pykinimą ar rūgštumo jausmą, o juodoji dažnai būna švelnesnė.
Ji taip pat gali būti geresnis pasirinkimas tiems, kuriems reikia stipresnio skonio ir aiškesnio tonizuojančio poveikio, bet norisi vengti kavos. Juodoji arbata suteikia energijos, tačiau dažnai veikia tolygiau nei stipri kava.
Be to, juodoji arbata dažnai geriama su pienu. Nors diskutuojama, ar tai mažina antioksidantų poveikį, daugeliui žmonių pienas padaro arbatą lengviau virškinamą ir mažiau dirginančią skrandį.
Poveikis virškinimui ir savijautai
Juodoji arbata turi taninų, kurie gali turėti sutraukiantį poveikį. Dėl to kai kuriems žmonėms ji padeda esant lengvam viduriavimui ar virškinimo jautrumui.
Tačiau tas pats taninų poveikis reiškia, kad juodoji arbata nėra idealus pasirinkimas geležies pasisavinimui. Geriant ją kartu su maistu, ypač augalinės kilmės, gali sumažėti geležies įsisavinimas. Todėl žmonėms, turintiems geležies trūkumą, patariama arbatą gerti tarp valgymų.
Kofeinas: ne per daug, ne per mažai
Juodojoje arbatoje paprastai yra daugiau kofeino nei žaliojoje, bet mažiau nei kavoje. Tai vidurinis variantas, kuris daugeliui tinka kasdienai.
Žmonėms, kurie jaučia nerimą, širdies permušimus ar miego sutrikimus nuo kavos, juodoji arbata gali būti švelnesnė alternatyva, ypač geriama ryte ar dienos pirmoje pusėje.
Kada verta būti atsargesniems
Kaip ir bet kuris kofeino turintis gėrimas, juodoji arbata tinka ne visiems. Jei pasireiškia nemiga, rėmuo ar padidėjęs nerimas, jos kiekį verta riboti, ypač vakare.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad stipriai užplikyta juodoji arbata turi daugiau taninų ir kofeino, todėl jautresniems žmonėms geriau rinktis silpnesnį užpilą.
Ne konkurencija, o pasirinkimas
Juodoji ir žalioji arbata nėra konkurentės – jos tiesiog skirtingos. Nors žalioji arbata dažniau linksniuojama sveikatos kontekste, juodoji arbata taip pat turi savų privalumų ir kai kuriems žmonėms gali būti net tinkamesnė kasdienybėje.
Geriausias pasirinkimas – tas, kuris tinka jūsų organizmui, gyvenimo ritmui ir skoniui. O jei juodoji arbata teikia malonumą ir gerą savijautą, ji visiškai gali būti jūsų „sveikesnis pasirinkimas“, net jei apie tai kalbama rečiau.
Šaltiniai
Harvard Health Publishing. Black tea vs green tea
Mayo Clinic. Tea: Health benefits and risks
British Nutrition Foundation. Tea and health
European Journal of Nutrition. Health effects of black tea
