Aliuminio folija – vienas dažniausiai naudojamų virtuvės pagalbininkų. Joje kepame, suvyniojame likučius, laikome maistą šaldytuve ar net ruošiame patiekalus ant grotelių. Daugeliui tai atrodo visiškai kasdieniška ir nekelianti jokių klausimų.
Vis dėlto laikas nuo laiko pasigirsta perspėjimų, kad aliuminis gali patekti į maistą ir neva kelti grėsmę sveikatai. Kur čia tiesa, o kur perdėtos baimės? Šiame straipsnyje paaiškinsime, ar aliuminio folija virtuvėje yra saugi, kada ji nesukelia problemų ir kokiose situacijose verta būti atsargesniems.
Kas yra aliuminio folija ir kaip ji sąveikauja su maistu
Aliuminio folija gaminama iš labai plono aliuminio sluoksnio. Aliuminis – vienas dažniausiai Žemėje randamų metalų, su kuriuo žmogus kasdien susiduria ne tik virtuvėje, bet ir per vandenį, maistą ar net orą.
Nedideli aliuminio kiekiai į organizmą patenka nuolat, ir sveiko žmogaus organizmas juos paprastai geba pašalinti per inkstus. Problema gali kilti ne dėl paties kontakto, o dėl sąlygų, kurios skatina didesnį aliuminio išsiskyrimą į maistą.
Kada aliuminio folija laikoma saugia
Kasdienėje virtuvėje aliuminio folija dažniausiai yra saugi, jei naudojama trumpai ir tinkamomis sąlygomis. Maisto laikymas folijoje šaldytuve ar trumpas kepimas orkaitėje paprastai nesukelia reikšmingo aliuminio kiekio padidėjimo maiste.
Taip pat svarbu, kad neutralūs ar sausi produktai (pavyzdžiui, duona, sausainiai, keptos daržovės be rūgščių priedų) su folija sąveikauja minimaliai. Tokiais atvejais aliuminio migracija į maistą yra labai maža.
Kada verta būti atsargesniems
Didesnis dėmesys reikalingas tada, kai folija naudojama kartu su tam tikrais maisto produktais ar sąlygomis.
Rūgštus ir sūrus maistas
Aliuminis aktyviau reaguoja su rūgštimi ir druska. Tai reiškia, kad:
- marinuota mėsa;
- patiekalai su pomidorais, citrina, actu;
- stipriai sūdyti produktai
gali „ištraukti“ daugiau aliuminio iš folijos, ypač jei jie kepami ar laikomi ilgą laiką. Tokiais atvejais aliuminio kiekis maiste gali padidėti, nors paprastai jis vis tiek neviršija saugių ribų, jei tai nėra kasdienis įprotis.
Aukšta temperatūra ir ilgas kepimas
Ilgas kepimas aukštoje temperatūroje, kai maistas tiesiogiai liečiasi su folija, taip pat didina aliuminio patekimo į maistą tikimybę. Tai ypač aktualu kepant orkaitėje ar ant grilio, kai folija naudojama kaip pagrindas.
Maisto laikymas folijoje ilgą laiką
Nors trumpam suvynioti maistą į foliją nėra problema, ilgalaikis laikymas, ypač šaldytuve, nėra pats geriausias sprendimas. Tam labiau tinka stikliniai ar plastikiniai indai, skirti maistui laikyti.
Ką apie aliuminį sako mokslas ir institucijos
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi toleruotiną aliuminio suvartojimo normą, kuri apima visus šaltinius – maistą, vandenį ir aplinką. Dauguma žmonių, laikydamiesi įprastos mitybos, šios ribos neviršija.
Svarbu tai, kad aliuminio folija nėra pagrindinis aliuminio šaltinis maiste. Didesnę reikšmę dažnai turi perdirbti produktai, kai kurie priedai ar net geriamasis vanduo tam tikruose regionuose.
Kam reikėtų būti ypač atidiems
Nors sveikam žmogui aliuminio poveikis per maistą paprastai nėra problema, atsargesni turėtų būti žmonės, turintys inkstų funkcijos sutrikimų. Jų organizmui sunkiau pašalinti aliuminį, todėl bendras jo kiekis tampa svarbesnis.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei virtuvėje dažnai naudojami keli aliuminio šaltiniai iš karto – folija, aliumininiai indai, tam tikri vienkartiniai kepimo padėklai.
Praktiniai patarimai, kaip naudoti foliją saugiau
Aliuminio folijos visiškai atsisakyti nereikia, tačiau naudinga laikytis kelių paprastų principų. Rūgščiam ar sūriam maistui geriau rinktis kepimo popierių ar stiklinius indus. Kepant folijoje, verta ją naudoti kaip dangą, o ne tiesioginį kontaktą su maistu.
Taip pat verta vengti laikyti paruoštą maistą folijoje ilgiau nei būtina ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvas kasdieniam laikymui.
Ką verta prisiminti apie aliuminio foliją
Aliuminio folija virtuvėje nėra pavojinga savaime, tačiau tam tikromis sąlygomis jos naudojimas gali padidinti aliuminio patekimą į maistą. Didžiausia rizika siejama su rūgščiais, sūriais produktais ir ilgu kaitinimu.
Kaip ir daugelyje mitybos bei buities klausimų, svarbiausia – saikas ir kontekstas. Jei kyla abejonių arba turite specifinių sveikatos problemų, sprendimus verta aptarti su sveikatos specialistu.
Šaltiniai:
European Food Safety Authority (EFSA) – Safety of aluminium from dietary exposure
World Health Organization (WHO) – Evaluation of certain food additives and contaminants
Harvard T.H. Chan School of Public Health – Food contact materials
