Pelynas – augalas, kuris daugeliui asocijuojasi su kartumu, virškinimo ar liaudies medicina. Tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau minimas ir visai kitame kontekste: mokslinėse diskusijose apie galimą poveikį vėžinėms ląstelėms. Ši tema neretai sukelia daug vilčių, bet kartu ir nemažai painiavos.
Svarbu iš karto nusistatyti aiškias ribas. Pelynas nėra vėžio gydymas, o tyrimai, apie kuriuos kalbama, daugiausia yra laboratoriniai arba ankstyvos stadijos. Šiame straipsnyje paaiškinsime, apie ką iš tikrųjų kalba specialistai, kuo skiriasi skirtingos pelyno rūšys ir kodėl šią temą būtina vertinti atsargiai.
Kas yra pelynas ir apie kurią rūšį kalbama
Lietuvoje „pelynu“ dažniausiai vadinamas kartusis pelynas (Artemisia absinthium). Jis tradiciškai naudotas virškinimui, apetitui skatinti, nuo parazitų. Tačiau moksliniuose tyrimuose apie vėžines ląsteles dažniau minima vienmetė kietė, dar vadinama saldžiuoju pelynu (Artemisia annua).
Būtent iš Artemisia annua išgaunama veiklioji medžiaga artemizininas, plačiai naudojama maliarijos gydymui. Pastaraisiais metais ji tiriama ir dėl galimo poveikio tam tikroms vėžinėms ląstelėms laboratorinėmis sąlygomis.
Ką rodo laboratoriniai tyrimai
Laboratoriniuose (in vitro) tyrimuose pastebėta, kad artemizininas ir kai kurie jo dariniai gali pažeisti tam tikras vėžines ląsteles. Manoma, kad tai susiję su geležies apykaita – vėžinės ląstelės dažnai turi daugiau geležies receptorių, o artemizininas, reaguodamas su geležimi, gali sukelti oksidacinį stresą ląstelės viduje.
Svarbu pabrėžti, kad tai vyksta mėgintuvėlyje, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Tokie rezultatai rodo potencialą tolesniems tyrimams, bet jie neleidžia daryti išvadų apie realų poveikį žmogaus organizme.
Kodėl tai nereiškia, kad pelynas „gydo vėžį“
Perėjimas nuo laboratorinių tyrimų prie realaus gydymo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Daug medžiagų, kurios sunaikina vėžines ląsteles mėgintuvėlyje, neveikia taip pat žmogaus organizme arba sukelia nepageidaujamą poveikį sveikiems audiniams.
Be to, vėžys nėra viena liga. Skirtingi vėžio tipai, stadijos ir genetiniai ypatumai reiškia, kad vienas mechanizmas negali būti taikomas visiems. Šiuo metu nėra patikimų klinikinių įrodymų, kad pelynas ar jo preparatai galėtų būti saugiai ir veiksmingai naudojami kaip vėžio gydymo metodas.
Kodėl vis dėlto apie tai kalbama vis dažniau
Specialistai apie pelyną kalba ne todėl, kad tai „natūralus vaistas nuo vėžio“, o todėl, kad artemizininas yra įdomi molekulė moksliniams tyrimams. Jis jau turi patvirtintą medicininį panaudojimą maliarijos gydyme, todėl jo farmakologija gana gerai ištirta.
Tai suteikia pagrindą nagrinėti, ar modifikuoti artemizinino dariniai ateityje galėtų tapti pagalbine priemone tam tikrose terapijose. Kol kas tai – tyrimų objektas, o ne praktinė rekomendacija pacientams.
Savarankiško vartojimo rizikos
Internete dažnai pasitaiko patarimų savarankiškai vartoti pelyno arbatas, tinktūras ar papildus „profilaktiškai“ ar net kaip alternatyvą gydymui. Tai kelia realią riziką.
Pelynas gali būti toksiškas didesnėmis dozėmis, ypač ilgai vartojant. Jis gali dirginti nervų sistemą, kepenis, sąveikauti su vaistais. Be to, savarankiškas „gydymasis“ gali atitolinti laiku pradėtą efektyvų medicininį gydymą.
Kada ir kaip apie tai kalbėti su specialistu
Jei žmogus domisi papildomomis ar alternatyviomis priemonėmis onkologinės ligos kontekste, tai svarbu aptarti atvirai su gydytoju onkologu. Tai leidžia įvertinti galimas rizikas, sąveikas su gydymu ir užkirsti kelią pavojingiems sprendimams.
Šiuo metu joks rimtas medicinos vadovas nerekomenduoja pelyno ar artemizinino preparatų kaip vėžio gydymo ar profilaktikos priemonės už klinikinių tyrimų ribų.
Ką verta prisiminti apie pelyną ir vėžines ląsteles
Pelynas ir jo veikliosios medžiagos yra mokslinio susidomėjimo objektas, bet ne patvirtintas gydymo būdas. Laboratoriniai rezultatai rodo potencialą, tačiau jie neturėtų būti painiojami su klinikine realybe.
Sveikatos srityje ypač svarbu atskirti tyrimus nuo rekomendacijų. Esant onkologinei ligai ar įtarimams dėl jos, vienintelis patikimas kelias yra įrodymais pagrįsta medicina ir gydytojo priežiūra.
Šaltiniai:
National Cancer Institute – Artemisinin and cancer research
World Health Organization (WHO) – Artemisinin-based combination therapies
Efferth, T. Artemisinin and its derivatives in cancer therapy (review)
