Teiginiai, kad gimimo mėnuo gali turėti įtakos asmenybei ar net kūrybiškumui, skamba kaip horoskopai. Tačiau dalis tokių idėjų kyla ne iš astrologijos, o iš statistinių ir psichologinių tyrimų. Kai kurie mokslininkai pastebėjo įdomias koreliacijas tarp gimimo laiko ir tam tikrų elgesio ar pasiekimų tendencijų.
Ar tai reiškia, kad gimimo mėnuo nulemia, ar žmogus taps novatoriumi? Ne. Tačiau jis gali būti vienas iš daugelio veiksnių, formuojančių aplinką, kurioje augama.
Kodėl apskritai lyginami gimimo mėnesiai
Tyrimuose gimimo mėnuo dažnai naudojamas kaip netiesioginis rodiklis. Jis susijęs su tuo, kokiomis sąlygomis vaikas pradeda gyvenimą: metų laiku, šviesos kiekiu, ankstyvo ugdymo pradžia, santykiu su bendraamžiais.
Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama apie tendencijas didelėse grupėse, o ne apie individualius likimus. Vienas žmogus niekada nėra „savo mėnesio statistika“.
Pavasarį gimę: kūrybiškumo ir rizikos ryšys
Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad pavasarį gimę žmonės šiek tiek dažniau pasižymi kūrybiškumu ir polinkiu į naujas idėjas. Manoma, kad tai gali būti susiję su biologiniais veiksniais, tokiais kaip motinos mityba ar šviesos poveikis nėštumo pabaigoje.
Kita versija – socialinė. Pavasarį gimę vaikai dažnai yra jaunesni savo klasėje, todėl anksčiau susiduria su poreikiu prisitaikyti, ieškoti netradicinių sprendimų ir kompensuoti amžiaus skirtumą kūrybiškumu ar iniciatyva.
Vasarą gimę: pasitikėjimas ir matomumas
Vasarą gimę žmonės kai kuriuose duomenyse siejami su didesniu pasitikėjimu savimi ir ekstraversija. Tai gali turėti įtakos tam, kaip jie pateikia savo idėjas ir ar ryžtasi jas siūlyti kitiems.
Novatorius nebūtinai tas, kuris sugalvoja naują sprendimą, bet ir tas, kuris jį išdrįsta parodyti. Šiuo požiūriu vasaros mėnesiais gimę asmenys gali dažniau atsidurti matomesnėse, lyderiškose pozicijose.
Rudenį gimę: disciplina ir ilgalaikis mąstymas
Rudenį gimę vaikai dažnai būna vyresni savo klasėje. Tai reiškia ankstyvą pranašumą akademinėje aplinkoje: geresnius pažymius, didesnį mokytojų dėmesį, stipresnį pasitikėjimą savo gebėjimais.
Nors tai rečiau siejama su spontaniška kūryba, tokie žmonės dažnai pasižymi gebėjimu sistemingai vystyti idėjas. Inovacijos juk ne tik idėjos, bet ir ilgas jų įgyvendinimas.
Žiemą gimę: nestandartinis mąstymas
Kai kurie tyrimai rodo, kad žiemą gimę žmonės šiek tiek dažniau pasižymi nestandartiniu mąstymu ar jautrumu aplinkai. Tai kartais siejama su didesniu polinkiu į abstraktų mąstymą ar net menines profesijas.
Tačiau čia svarbu būti atsargiems: tie patys duomenys rodo ir didesnę emocinio jautrumo įvairovę. Tai nereiškia nei pranašumo, nei trūkumo – tik kitokį reagavimo būdą.
Mitai ir ribos
Didžiausias mitas – kad gimimo mėnuo „nulemia“ žmogaus likimą. Mokslas apie tai nekalba. Kalbama tik apie silpnas, statistines sąsajas, kurios išnyksta vertinant konkretų žmogų.
Aplinka, šeima, išsilavinimas, kultūra ir asmeninės patirtys turi nepalyginamai didesnę įtaką nei kalendoriaus lapas.
Kodėl tokios idėjos vis tiek mus domina
Žmones traukia paprasti paaiškinimai sudėtingiems dalykams. Mintis, kad gimimo laikas gali kažką paaiškinti apie mūsų polinkius, suteikia struktūros ir prasmės pojūtį.
Tačiau brandus požiūris leidžia į tokias teorijas žiūrėti kaip į įdomų kontekstą, o ne taisyklę.
Ką tai sako apie novatoriškumą apskritai
Novatoriai atsiranda ne dėl mėnesio, o dėl sąlygų. Jie gimsta ten, kur skatinamas smalsumas, leidžiama klysti ir mąstyti kitaip. Gimimo mėnuo gali šiek tiek pakreipti starto liniją, bet maršrutą žmogus nueina pats.
Todėl bet kuris mėnuo gali būti „novatorių mėnuo“, jei aplinka leidžia tokiems žmonėms augti.
