Jeigu darže pradėjo dygti asiūkliai, daugeliui sodininkų tai tampa tikru galvos skausmu. Jie greitai plinta, sunkiai išraunami, o net ir po kruopštaus ravėjimo po kurio laiko vėl pasirodo. Atrodo, kad kova beviltiška, tačiau patyrę sodininkai žino – asiūkliai neatsiranda šiaip sau. Jie yra signalas, rodantis dirvos būklę. Šiame straipsnyje sužinosite, kodėl asiūkliai auga darže ir koks paprastas, bet veiksmingas būdas padeda jų atsikratyti ilgam.
Kodėl asiūkliai taip lengvai įsitvirtina
Asiūkliai mėgsta rūgščią, sunkią ir drėgną dirvą. Jie turi labai gilią šaknų sistemą, todėl paviršinis ravėjimas beveik neduoda rezultato. Net jei išraunate viršutinę dalį, iš likusių šaknų greitai išauga nauji ūgliai.
Būtent todėl patyrę sodininkai neskuba griebtis kaplio – pirmiausia jie keičia sąlygas, kurios asiūkliams yra palankios.
Paprastas būdas, kuris veikia
Viena veiksmingiausių priemonių prieš asiūklius – dirvos rūgštingumo mažinimas. Kadangi asiūkliai nemėgsta neutralesnės dirvos, patyrę sodininkai renkasi kalkinimą. Tai gali būti kalkės, dolomitinės kalkės arba medžio pelenai.
Kalkinant dirvą palaipsniui, asiūklių kiekis akivaizdžiai mažėja. Jie silpsta, dygsta rečiau, o po kelių sezonų gali visai išnykti. Svarbu suprasti, kad tai nėra momentinis sprendimas – tai darbas su dirvos priežastimi, o ne pasekme.
Kaip tai daryti teisingai
Kalkinimas atliekamas rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai dar nėra pasėtų kultūrų. Kalkės ar dolomitas paskleidžiami tolygiai ir įterpiami į dirvą. Jei naudojami pelenai, jų kiekis turi būti saikingas – per didelis kiekis gali pakenkti daržovėms.
Be kalkinimo, patyrę sodininkai stengiasi pagerinti dirvos struktūrą. Sunkią dirvą jie purena, maišo su kompostu ar smėliu, kad vanduo neužsistovėtų. Kai dirva tampa puresnė ir sausesnė, asiūkliams nebelieka palankių sąlygų.
Ko vengti kovojant su asiūkliais
Dažna klaida – bandyti asiūklius naikinti vien tik ravėjimu. Tai atima daug laiko, bet neduoda ilgalaikio rezultato. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad vienas kalkinimas išspręs problemą visam laikui. Jei dirvos būklė nesikeičia, asiūkliai gali sugrįžti.
Cheminės priemonės dažniausiai taip pat nepasiteisina, nes jos veikia tik paviršių, o ne giliai esančias šaknis.
Kodėl patyrę sodininkai renkasi šį kelią
Patyrę sodininkai žino, kad kova su piktžolėmis prasideda nuo dirvos. Pagerinus dirvos pH ir struktūrą, naudą gauna ne tik daržas be asiūklių, bet ir visi auginami augalai. Jie tampa stipresni, geriau įsišaknija ir duoda didesnį derlių.
