„Auga kieme, o vaistinėse už tai moka pinigus“ – taip dažnai apibūdinami augalai, kuriems liaudyje priskiriama kraujospūdį mažinanti galia. Socialiniuose tinkluose ir pokalbiuose vis dar pasigirsta frazė, kad „vaistas nuo spaudimo auga tarp piktžolių“, tarsi sprendimas būtų visai šalia, tik nepakankamai vertinamas.
Tačiau ką žmonės iš tiesų turi omenyje taip sakydami? Ar kalbama apie realų poveikį, ar apie supaprastintą, net pavojingą idėją? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokie augalai dažniausiai minimi, kodėl jie siejami su kraujospūdžiu ir kur prasideda rizika, kai „natūralu“ pradedama laikyti „saugu“.
Apie kokius augalus dažniausiai kalbama
Dažniausiai „piktžolių vaistu“ vadinami augalai, kurie auga savaime ir nuo seno naudojami liaudies medicinoje. Tai gali būti kiaulpienės, dilgėlės, sukatžolės, gudobelės ar kiti žoliniai augalai, siejami su širdies, kraujotakos ar nervų sistemos veikla.
Svarbu suprasti, kad šiems augalams priskiriamas poveikis nėra atsitiktinis. Kai kurie jų turi medžiagų, kurios gali šiek tiek veikti kraujagyslių tonusą, širdies ritmą ar skysčių balansą. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie veikia kaip vaistai.
Kodėl žmonės sieja šiuos augalus su kraujospūdžiu
Dalis augalų turi lengvą raminamąjį ar šlapimą varantį poveikį. Jei žmogus patiria stresą, skysčių susilaikymą ar trumpalaikį kraujospūdžio padidėjimą, savijauta gali šiek tiek pagerėti.
Būtent čia atsiranda ryšys: pagerėjusi savijauta prilyginama „spaudo kritimui“. Tačiau tai nėra tas pats, kas stabilus, kliniškai reikšmingas kraujospūdžio mažinimas.
Be to, anksčiau, kai vaistų pasirinkimas buvo ribotas, žmonės tiesiog neturėjo alternatyvų, todėl augalai buvo naudojami kaip vienintelė pagalba.
Kur slypi pavojingas supaprastinimas
Didžiausia rizika atsiranda tada, kai augalai pradedami laikyti vaistų pakaitalu, ypač esant diagnozuotai hipertenzijai. Aukštas kraujospūdis dažnai neturi ryškių simptomų, todėl žmogui gali atrodyti, kad „viskas gerai“, nors realiai rizika insultui ar infarktui išlieka.
Augalai veikia silpnai ir nenuspėjamai. Jų poveikis priklauso nuo dozės, paruošimo, vartojimo trukmės ir individualios organizmo reakcijos. Tai reiškia, kad kontroliuoti rezultatą praktiškai neįmanoma.
Sąveika su vaistais – dažnai nutylima problema
Dar viena svarbi rizika – augalų sąveika su kraujospūdį mažinančiais vaistais. Kai kurie augalai gali sustiprinti vaistų poveikį, sukelti per didelį spaudimo kritimą, galvos svaigimą ar silpnumą.
Kiti augalai gali veikti priešingai – trukdyti vaistų pasisavinimui ar keisti jų veikimą. Problema ta, kad apie tai žmonės dažniausiai nesusimąsto, nes augalai laikomi „nekaltais“.
Kodėl „auga kieme“ nereiškia „saugu“
Faktas, kad augalas auga laukinėje gamtoje, nieko nepasako apie jo saugumą. Gamtoje gausu stipriai veikiančių, net toksiškų medžiagų. Skirtumas tik tas, kad vaistų dozės yra tiksliai apskaičiuotos, o augalų – ne.
Be to, „piktžolė“ gali kaupti sunkiuosius metalus, pesticidus ar augti užterštoje vietoje. Tokiu atveju net geros intencijos gali turėti priešingą efektą.
Kada augalai gali turėti vietą
Augalai gali būti papildoma, bet ne pagrindinė priemonė. Jie gali padėti mažinti stresą, gerinti miegą, skatinti skysčių balansą ar virškinimą. Visa tai netiesiogiai prisideda prie geresnės savijautos ir kartais – prie šiek tiek stabilesnio kraujospūdžio.
Tačiau tai galioja tik tada, kai:
- kraujospūdis reguliariai matuojamas;
- vaistai nenutraukiami savavališkai;
- augalai vartojami saikingai ir trumpais kursais;
- apie tai informuojamas gydytojas.
Kada būtina gydytojo konsultacija
Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, svyruoja ar jau paskirtas gydymas, savarankiški eksperimentai su „vaistais iš pievos“ gali būti pavojingi. Taip pat būtina pasitarti, jei pasireiškia galvos svaigimas, širdies permušimai ar silpnumas.
Kraujospūdis – ne ta sritis, kur verta pasikliauti vien nuojauta ar patarimais iš šalies.
Romantika baigiasi ten, kur prasideda atsakomybė
Idėja, kad „vaistas nuo spaudimo auga tarp piktžolių“, turi romantišką atspalvį, bet realybėje ji dažnai per daug supaprastina sudėtingą problemą. Augalai gali turėti savo vietą, bet jie nėra saugus ar patikimas hipertenzijos gydymo būdas.
Tikrasis kelias į stabilų kraujospūdį dažniausiai yra mažiau poetiškas: reguliarūs matavimai, gyvenimo būdo pokyčiai ir, jei reikia, gydytojo paskirtas gydymas. O augalai – tik kaip atsargus priedas, o ne stebuklingas sprendimas.
Šaltiniai
Harvard Health Publishing. Herbal supplements and blood pressure
Mayo Clinic. High blood pressure and alternative medicine
European Society of Cardiology. Hypertension management
World Health Organization. Traditional medicine and safety
