Pušys dažnai laikomos vienais ištvermingiausių medžių. Atrodo, auga be priežiūros, pakelia sausras, vėją ir šalčius. Todėl kai pušis pradeda gelsti, retėti ar net džiūti, daugelis nustemba ir ilgai ieško priežasties. Dažnai kaltinamas oras ar prasta dirva, nors problema gali būti daug paprastesnė – kenkėjai.
Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip atpažinti, ar pušį puola kenkėjai, kokie požymiai svarbiausi ir ką galima padaryti, kol dar nevėlu.
Kaip atrodo pirmieji kenkėjų pažeidimo ženklai
Pirmas signalas, kad su pušimi kažkas negerai, dažniausiai būna pakitusi spyglių spalva. Jie pradeda gelsti, pilkėti arba ruduoti ne nuo kamieno vidaus, o šakų galuose. Jei spyglių kritimas tampa intensyvus ir ne sezoniškas, tai jau rimtas įspėjimas.
Kitas dažnas ženklas – sulėtėjęs augimas. Pušis leidžia trumpesnius ūglius, spyglių kuokštai tampa retesni. Kartais ant spyglių ar ūglių galima pastebėti smulkius taškelius, lipnias išskyras ar voratinklius. Tai rodo, kad augalas jau tapo vabzdžių maitinimosi vieta.
Dažniausi pušų kenkėjai Lietuvoje
Lietuvoje pušis dažniausiai puola amarai, pjūkleliai, verpikai ir žievėgraužiai. Amarai siurbia sultis iš jaunų ūglių ir spyglių, todėl jie silpsta ir deformuojasi. Pjūklelių lervos graužia spyglius, kartais palikdamos tik trumpus jų likučius.
Ypač pavojingi žievėgraužiai. Jie pažeidžia kamieną ir storas šakas, po žieve išgraužia takus. Iš išorės tai gali pasireikšti smulkiomis skylutėmis, sakų tekėjimu ar pjuvenų pavidalo trupiniais prie kamieno pagrindo.
Kaip atskirti kenkėjus nuo ligų ar aplinkos problemų
Svarbu suprasti, kad ne visi pušies pakitimai reiškia kenkėjus. Jei spyglių spalva keičiasi tolygiai visame medyje, problema gali būti dirvoje ar drėgmės režime. Tačiau jei pažeidimai lokalūs, matomi tik ant tam tikrų šakų ar ūglių, dažniausiai kalti vabzdžiai.
Kenkėjų atveju dažnai galima rasti pačius vabzdžius, jų lervas arba aiškius jų veiklos pėdsakus. Ligos dažniau pasireiškia dėmėmis, apnašomis ar grybinėmis struktūromis.
Ką daryti pastebėjus kenkėjus
Pirmas žingsnis – įvertinti pažeidimo mastą. Jei kenkėjų nedaug, kartais pakanka mechaniškai pašalinti labiausiai pažeistas šakas. Tai sumažina plitimą ir palengvina medžio atsistatymą.
Jei kenkėjų daug, gali prireikti specialių augalų apsaugos priemonių. Svarbu rinktis preparatus, skirtus būtent spygliuočiams, ir naudoti juos pagal instrukcijas. Purškimas turi būti atliekamas tinkamu metu, kai kenkėjai aktyvūs, kitaip poveikis bus silpnas.
Taip pat svarbu stiprinti patį medį. Silpnos, stresą patiriančios pušys kenkėjams yra lengvas grobis, todėl tinkamas laistymas ir nepertręšimas čia labai svarbūs.
Kada verta kreiptis į specialistus
Jei pušis didelė, o pažeidimai apima kamieną ar didžiąją dalį lajos, savarankiškos priemonės gali nebepadėti. Tokiais atvejais verta kreiptis į arboristus ar augalų apsaugos specialistus. Jie gali tiksliai nustatyti kenkėją ir pasiūlyti tinkamiausią sprendimą.
Laiku pastebėtas ženklas gelbsti medį
Pušys retai žūsta staiga. Dažniausiai jos ilgai siunčia signalus, kad kažkas negerai. Kuo anksčiau pastebimi kenkėjų požymiai, tuo didesnė tikimybė, kad medis atsigaus. Stebėjimas ir greita reakcija čia svarbesni už bet kokias stiprias priemones.
