Česnakas dažnai laikomas beveik universaliu vaistu. Jis siejamas su stipresniu imunitetu, širdies apsauga ir uždegimų mažinimu. Dėl to daugelis jį vartoja dažnai ir be didesnio apmąstymo, manydami, kad „kuo daugiau – tuo geriau“.
Problema ta, kad net ir naudingas produktas gali pradėti kenkti, jei vartojamas neteisingai. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios česnako valgymo klaidos, kurios ne padeda, o apkrauna organizmą ir sukelia nemalonius šalutinius poveikius.
Kodėl česnakas gali sukelti problemų
Česnakas yra labai aktyvus produktas. Jame esančios sieros junginiai veikia antibakteriškai, bet tuo pačiu dirgina gleivinę ir virškinimo sistemą. Jei organizmas jautresnis arba česnakas vartojamas netinkamu būdu, vietoje naudos galima gauti priešingą rezultatą.
Dažnai problema kyla ne dėl paties česnako, o dėl kiekio, vartojimo formos ar laiko, kada jis valgomas.
Valgymas žaliu česnaku tuščiu skrandžiu
Viena dažniausių klaidų – valgyti žalią česnaką ryte, dar nieko nevalgius. Tai dažnai daroma tikintis „išvalyti organizmą“ ar sustiprinti imunitetą.
Tuščiu skrandžiu česnakas stipriai dirgina skrandžio gleivinę. Tai gali sukelti deginimo jausmą, pykinimą, pilvo skausmus ar net gastrito paūmėjimą. Ypač tai pavojinga žmonėms, kurie jau turi jautrų skrandį ar refliuksą.
Per didelis kiekis kasdien
Česnakas nėra produktas, kurį reikėtų vartoti dideliais kiekiais kasdien. Dažna klaida – galvoti, kad 3–5 skiltelės per dieną yra norma, nes „jis sveikas“.
Per didelis kiekis gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą, nemalonų kvapą iš burnos ir net galvos skausmus. Ilgainiui tai apkrauna virškinimo sistemą ir kepenis, ypač jei česnakas vartojamas kartu su sunkiai virškinamu maistu.
Česnako vartojimas kartu su tam tikrais vaistais
Ne visi žino, kad česnakas gali sąveikauti su vaistais. Jis gali stiprinti kraują skystinančių vaistų poveikį ir didinti kraujavimo riziką.
Taip pat česnakas gali paveikti kai kurių vaistų pasisavinimą, ypač vartojamų nuo kraujospūdžio ar širdies ligų. Klaida manyti, kad natūralus produktas negali turėti jokios įtakos vaistams.
Netinkamas terminis apdorojimas
Dar viena klaida – manyti, kad bet koks česnako paruošimas yra vienodai naudingas. Ilgai kepinamas ar svilinamas česnakas praranda didelę dalį aktyviųjų medžiagų.
Tuo pačiu visiškai žalias česnakas kai kuriems žmonėms yra per agresyvus. Optimalu, kai česnakas yra lengvai apdorotas arba smulkintas ir trumpai pastovėjęs prieš naudojimą, kad aktyviosios medžiagos spėtų susidaryti, bet neperkrautų organizmo.
Tikėjimas, kad česnakas tinka visiems
Dažnai ignoruojama tai, kad kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai. Tai, kas vienam naudinga, kitam gali sukelti diskomfortą.
Žmonėms, turintiems skrandžio opų, refliuksą, dirgliosios žarnos sindromą ar jautrią gleivinę, česnakas gali būti problema net ir mažais kiekiais. Klaida save versti jį vartoti vien todėl, kad jis laikomas sveiku.
Nuo ko pradėti šiandien
Pirmiausia verta įvertinti, kaip jūsų organizmas reaguoja į česnaką. Jei pastebite pilvo diskomfortą ar deginimą, sumažinkite kiekį arba keiskite vartojimo formą.
Pradėkite nuo mažų kiekių, vartokite česnaką kartu su maistu, o ne tuščiu skrandžiu. Jei naudojate vaistus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Česnakas turėtų būti mitybos dalis, o ne kasdienė „terapija“.
Kai „daugiau“ nebėra „geriau“
Česnakas iš tiesų gali būti naudingas, tačiau tik tada, kai vartojamas saikingai ir protingai. Per didelis kiekis, netinkamas laikas ar ignoruojami organizmo signalai paverčia naudą našta.
Sveikatai palankiausia strategija – ne aklas tikėjimas supermaistais, o gebėjimas juos pritaikyti savo organizmui. Kai česnakas tampa maisto dalimi, o ne kraštutinumu, jis atlieka tai, kam ir skirtas – papildo, o ne kenkia.
