Miežis akyje dažniausiai atsiranda netikėtai – ryte pabundate ir pastebite paraudimą, patinimą ar skausmingą tašką ant voko. Nors tai nemalonu, daugeliu atvejų miežis nėra pavojingas ir praeina savaime. Dėl to žmonės dažnai griebiasi senolių patarimų, perduodamų iš kartos į kartą.
Tačiau ne visi liaudiški metodai yra vienodai naudingi ar saugūs. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra miežis, kurie senoviniai patarimai turi logikos ir vis dar veikia, o ko geriau nedaryti, net jei taip „visada darydavo“.
Kas iš tiesų yra miežis
Miežis – tai ūmus bakterinis uždegimas, dažniausiai sukeltas Staphylococcus bakterijų. Jis išsivysto, kai užsikemša riebalinė liaukutė ar blakstienos folikulas.
Svarbu suprasti, kad miežis nėra „peršalimas akyje“ ar „nužiūrėjimas“. Tai infekcinis procesas, todėl pagrindinis tikslas – padėti organizmui su juo susitvarkyti, o ne jį dirginti.
Kodėl senolių patarimai dažnai sukasi apie šilumą
Vienas dažniausių liaudiškų patarimų – šiluma. Ir čia senoliai buvo arčiau tiesos, nei gali pasirodyti.
Šiltas kompresas
Šiltas, bet ne karštas kompresas ant voko padeda:
- pagerinti kraujotaką;
- suminkštinti užsikimšusį sekretą;
- paskatinti natūralų miežio „atsivėrimą“.
Tai vienas iš efektyviausių ir mediciniškai rekomenduojamų būdų. Kompresą pakanka laikyti 5–10 minučių, kelis kartus per dieną.
Virtas kiaušinis ar druska
Seniau naudotas šiltas virtas kiaušinis ar į audinį suvyniota pašildyta druska iš esmės veikia tuo pačiu principu – švelni šiluma. Jei laikomasi švaros ir neperkaistama, toks metodas gali padėti.
Svarbiausia – kad šilumos šaltinis būtų švarus ir ne per karštas.
Ką apie žoleles ir nuovirus
Kai kurie senolių patarimai mini ramunėlių ar kitų žolelių nuovirus. Čia verta būti atsargesniems.
Ramunėlės turi priešuždegiminių savybių, tačiau akių srityje jos gali dirginti, ypač jei nuoviras per stiprus ar nepakankamai švarus. Todėl jei ir naudojama, tai tik labai silpna arbata ir tik kaip šiltas kompresas ant užmerktos akies, o ne skalavimui.
Akių plovimas nuovirais be specialaus paruošimo nėra rekomenduojamas, nes gali padidinti infekcijos riziką.
Liaudiški patarimai, kurių geriau vengti
Ne visi senoviniai metodai yra nekalti. Kai kurie gali net pabloginti situaciją.
Vienas pavojingiausių – miežio spaudimas ar badymas. Tai gali išplatinti infekciją ir sukelti komplikacijų.
Taip pat nerekomenduojama:
- trinti akies nešvariomis rankomis;
- tepti neaiškios kilmės tepalų;
- naudoti seiles ar kitus „ekstremalius“ metodus.
Tai ne padeda, o didina bakterijų patekimą į akį.
Kiek laiko miežis paprastai trunka
Daugeliu atvejų miežis pradeda mažėti per 2–3 dienas ir visiškai praeina per savaitę. Šiluma, poilsis ir gera akių higiena dažniausiai yra pakankami.
Jei miežiai kartojasi dažnai, tai gali būti ženklas, kad:
- nusilpęs imunitetas;
- yra lėtinis akių vokų uždegimas;
- dažnai liečiamos akys ar naudojama sena kosmetika.
Kada jau reikia gydytojo
Nors miežis dažniausiai nepavojingas, yra situacijų, kai reikalinga specialisto konsultacija. Jei:
- skausmas stiprėja;
- patinimas plinta;
- pablogėja regėjimas;
- miežis nepraeina per 7–10 dienų;
- dažnai kartojasi,
reikėtų kreiptis į gydytoją. Kartais prireikia medicininio gydymo, o ne naminių priemonių.
Paprasti dalykai dažnai veikia geriausiai
Senolių patarimai nuo miežio dažnai sukasi apie šilumą, ramybę ir neskubėjimą. Ir tai logiška. Švelni šiluma, švara ir kantrybė dažniausiai padeda organizmui susitvarkyti pačiam.
Svarbiausia – neeksperimentuoti su pavojingais metodais ir suprasti, kad net „nekaltas“ miežis yra infekcija. Kai elgiamasi atsargiai, senoviniai patarimai iš tiesų gali būti naudingi ir šiandien.
Šaltiniai
Mayo Clinic. Stye (hordeolum): symptoms and treatment
Cleveland Clinic. Stye: causes and home care
NHS. Styes
Harvard Health Publishing. Eye infections and care
