Alyvos papildymas dažnai nutinka netikėtai – užsidega įspėjamoji lemputė, o bagažinėje randate ne tą alyvą, kuri buvo pilta per paskutinį aptarnavimą. Tokiu momentu kyla logiškas klausimas: ar galima maišyti sintetinę alyvą su pusiau sintetine, ar tai gali pakenkti varikliui?
Trumpas atsakymas – taip, galima, tačiau su tam tikromis išlygomis. Šiame straipsnyje paaiškiname paprastai, kada toks maišymas yra priimtinas, kada jo reikėtų vengti ir kokių klaidų dažniausiai daro vairuotojai. Tai informacinio pobūdžio paaiškinimas, o ne techninė ar gamintojo konsultacija.
Kuo skiriasi sintetinė ir pusiau sintetinė alyva
Sintetinė alyva gaminama naudojant chemiškai apdorotas bazines alyvas, todėl pasižymi stabilesnėmis savybėmis, geresne apsauga aukštoje temperatūroje ir ilgesniu tarnavimo laiku. Pusiau sintetinė alyva yra mišinys – dalis bazės sintetinė, dalis mineralinė.
Praktikoje tai reiškia, kad sintetinė alyva geriau tinka modernesniems varikliams ir sudėtingesnėms darbo sąlygoms, o pusiau sintetinė dažniau naudojama senesniuose ar paprastesniuose varikliuose.
Ar galima jas maišyti realiomis sąlygomis
Techniniu požiūriu sintetinę ir pusiau sintetinę alyvą maišyti galima. Šiuolaikinės alyvos yra suderinamos tarpusavyje ir nesukelia cheminės reakcijos, kuri staiga sugadintų variklį.
Dažniausiai tai daroma tada, kai:
- reikia skubiai papildyti alyvą;
- nėra galimybės rasti identiškos alyvos;
- papildomas kiekis yra nedidelis.
Tokiais atvejais maišymas laikomas laikinu ir priimtinu sprendimu.
Kas gali pasikeisti sumaišius alyvas
Nors variklis dėl to „nesprogs“, reikia suprasti, kad sumaišius skirtingų tipų alyvas pasikeičia bendros alyvos savybės. Sintetinė alyva, sumaišyta su pusiau sintetine, iš dalies praranda savo pranašumus.
Galimi pokyčiai:
- sumažėja atsparumas aukštai temperatūrai;
- trumpėja alyvos efektyvaus naudojimo intervalas;
- silpnėja variklio apsauga ekstremaliomis sąlygomis.
Todėl toks mišinys neturėtų būti laikomas ilgalaikiu sprendimu.
Į ką svarbiau atkreipti dėmesį nei į tipą
Praktikoje daug svarbiau ne tai, ar alyva sintetinė, ar pusiau sintetinė, o:
- klampumo klasė (pvz., 5W-30, 10W-40);
- gamintojo specifikacijos (ACEA, API, gamintojo patvirtinimai).
Jei klampumas ir specifikacijos sutampa, rizika varikliui yra ženkliai mažesnė, net jei alyvos tipas skiriasi.
Kada maišyti nerekomenduojama
Nors techniškai tai įmanoma, yra situacijų, kai geriau to nedaryti. Ypač atsargiems reikėtų būti su naujesniais, jautresniais varikliais.
Maišymo reikėtų vengti, jei:
- automobilis yra garantinis;
- variklis turi turbokompresorių ar sudėtingą tepimo sistemą;
- alyvos klampumas ar specifikacijos nesutampa;
- planuojate ilgai važinėti su tuo pačiu alyvos užpildu.
Tokiais atvejais saugiausias sprendimas – pilna alyvos keitimo procedūra.
Ką daryti, jei vis dėlto teko sumaišyti
Jei alyvas sumaišėte dėl būtinybės, tai nėra problema, tačiau verta tai laikyti laikinu sprendimu. Rekomenduojama:
- nevilkinti kito alyvos keitimo;
- stebėti alyvos lygį ir variklio darbą;
- artimiausiu metu grįžti prie vieno, gamintojo rekomenduojamo alyvos tipo.
Tai padės išlaikyti variklio ilgaamžiškumą ir išvengti nereikalingo nusidėvėjimo.
Ką svarbu prisiminti vairuotojui
Sintetinę alyvą su pusiau sintetine maišyti galima, tačiau tai neturėtų tapti nuolatine praktika. Toks sprendimas tinka tik tada, kai reikia skubiai papildyti alyvą ir nėra kitų alternatyvų.
Jei norite maksimalaus variklio patikimumo, visada verta laikytis gamintojo rekomendacijų ir naudoti vienodo tipo bei specifikacijos alyvą.
