Skydliaukė – nedidelė, drugelio formos liauka kakle, tačiau jos įtaka organizmui yra milžiniška. Ji reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį, kūno temperatūrą, širdies darbą ir net nuotaiką. Problema ta, kad skydliaukės sutrikimai dažnai vystosi tyliai, o pirmieji požymiai lengvai supainiojami su stresu, nuovargiu ar amžiaus pokyčiais.
Būtent todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus signalus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie požymiai gali rodyti, kad skydliaukė neveikia tinkamai, kada verta sunerimti ir kodėl nereikėtų jų ignoruoti.
Ką veikia skydliaukė ir kodėl jos veikla tokia svarbi
Skydliaukė gamina hormonus (T3 ir T4), kurie veikia beveik visas organizmo sistemas. Kai hormonų per daug arba per mažai, organizmo procesai ima vykti per greitai arba per lėtai.
Dažniausiai pasitaiko dvi būklės:
- hipotirozė – kai hormonų trūksta;
- hipertirozė – kai hormonų gaminama per daug.
Abiem atvejais simptomai gali būti labai skirtingi, tačiau jie dažnai vystosi palaipsniui.
Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka
Vienas dažniausių skydliaukės veiklos sutrikimų požymių – nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net po poilsio ar miego. Sergant hipotiroze, žmogus gali jaustis apsnūdęs, lėtas, jam sunku susikaupti.
Svarbu tai, kad toks nuovargis dažnai priskiriamas stresui ar darbui, todėl tikroji priežastis ilgai lieka nepastebėta.
Svorio pokyčiai be aiškios priežasties
Netikėti svorio pokyčiai taip pat gali būti signalas. Esant sumažėjusiai skydliaukės veiklai, svoris gali augti net nekeičiant mitybos, o esant padidėjusiai – kristi, nors apetitas išlieka toks pats ar net padidėja.
Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vienintelis požymis ir svoris pats savaime diagnozės nepatvirtina, tačiau kartu su kitais simptomais jis tampa reikšmingu ženklu.
Šalčio ar karščio netoleravimas
Žmonės, kurių skydliaukė gamina per mažai hormonų, dažnai skundžiasi nuolatiniu šalčio pojūčiu. Tuo tarpu esant hipertirozei, gali varginti per didelis prakaitavimas ir karščio netoleravimas.
Šie pojūčiai atsiranda dėl pakitusios medžiagų apykaitos ir dažnai ignoruojami kaip „individualus jautrumas“.
Širdies ritmo ir nervų sistemos pokyčiai
Skydliaukės hormonai tiesiogiai veikia širdį. Sutrikus jos veiklai gali atsirasti:
- padažnėjęs ar nereguliarus širdies plakimas;
- nerimas, vidinis drebulys;
- dirglumas arba, priešingai, apatija.
Šie simptomai kartais klaidingai laikomi psichologinėmis problemomis, nors iš tiesų jų priežastis gali būti hormoninė.
Odos, plaukų ir nagų pokyčiai
Skydliaukės sutrikimai dažnai atsispindi išorėje. Esant hipotirozei, oda gali tapti sausa, šiurkšti, plaukai – slinkti, nagai – lūžinėti. Hipertirozės atveju oda gali būti šiltesnė, drėgnesnė, plaukai – plonesni.
Šie pokyčiai paprastai atsiranda palaipsniui, todėl retai siejami su skydliauke iš karto.
Virškinimo ir ciklo sutrikimai
Sulėtėjusi skydliaukės veikla dažnai siejama su vidurių užkietėjimu, o pagreitėjusi – su dažnesniu tuštinimusi. Moterims taip pat gali pasireikšti menstruacijų ciklo pokyčiai, kurie neretai ignoruojami arba priskiriami hormonų svyravimams dėl kitų priežasčių.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei pastebite kelis iš šių simptomų vienu metu, ypač jei jie tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar endokrinologu. Paprasti kraujo tyrimai gali padėti įvertinti skydliaukės funkciją.
Ypač svarbu neatidėlioti, jei:
- šeimoje buvo skydliaukės ligų;
- esate nėščia ar planuojate nėštumą;
- simptomai stiprėja.
Kodėl ankstyvas pastebėjimas toks svarbus
Laiku nustačius skydliaukės sutrikimus, daugeliu atvejų galima sėkmingai suvaldyti simptomus ir išvengti komplikacijų. Kuo ilgiau problema lieka nepastebėta, tuo labiau ji gali paveikti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Ką verta prisiminti
Skydliaukės veiklos sutrikimai ne visada pasireiškia ryškiai, tačiau organizmas dažnai siunčia signalus. Nuolatinis nuovargis, svorio pokyčiai, širdies ritmo ar nuotaikos svyravimai nėra dalykai, kuriuos reikėtų tiesiog „ištverti“.
Pastebėti laiku – reiškia suteikti sau galimybę jaustis geriau. Jei kyla abejonių, patikimiausias žingsnis visada yra specialisto konsultacija.
Šaltiniai:
National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases (NIDDK) – Thyroid diseases
European Thyroid Association – Thyroid disorders
Mayo Clinic – Hypothyroidism and hyperthyroidism
