Rudenį sodas ir gėlynas atrodo pavargęs, todėl dažnas nusprendžia: „paliksiu, kaip yra – pavasarį sutvarkysiu“. Deja, kai kuriems augalams toks sprendimas tampa lemtingas. Kasmet daroma ta pati kritinė klaida – augalai, kurie mūsų klimato žiemų neatlaiko, paliekami lauke tikintis, kad „gal peržiemos“. Rezultatas visada tas pats: pavasarį jų tiesiog nebelieka. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinsime, kurių augalų Lietuvoje žiemai lauke palikti negalima ir ką būtina padaryti rudenį.
Kodėl kai kurie augalai neišgyvena žiemos
Lietuvos žiemos pavojingos ne tik dėl šalčio. Didžiausi priešai – šalčio ir drėgmės derinys, temperatūros svyravimai bei įšalas be sniego. Daugelis dekoratyvinių ir net kai kurie valgomieji augalai žūsta ne nuo -20 °C, o nuo to, kad jų šaknys peršąla, supūva arba išdžiūsta.
Ypač pavojinga, kai augalas nėra tikrai daugiametis mūsų klimato sąlygomis, bet parduodamas kaip „tinkamas auginti“.
Augalai, kurių negalima palikti lauke žiemą
Pelargonijos
Tai pati dažniausia klaida. Pelargonijos nėra atsparios šalčiui. Paliktos lauke jos žūva net po pirmų rimtesnių šalnų. Jas būtina pernešti į vidų – į vėsią, šviesią patalpą arba laikyti ramybės būsenoje.
Fuksijos
Fuksijos labai jautrios šalčiui ir drėgmei. Net jei kartais peržiemoja švelnesnę žiemą, tai labiau sėkmė nei taisyklė. Paliktos lauke jos dažniausiai supūva arba nušąla.
Vazoninės hortenzijos
Didžialapės hortenzijos vazonuose – ypatingai rizikingas variantas. Žemėje jos dar gali išgyventi, bet vazonuose šaknys peršąla pirmos. Palikti tokį vazoną lauke reiškia beveik garantuotą augalo žūtį.
Rozmarinas, lauras, alyvmedis
Viduržemio jūros augalai žiemos lauke Lietuvoje neatlaiko. Net jei pirmą žiemą „atrodo gyvas“, po kelių šalčių jis žūsta. Šiuos augalus būtina pernešti į vidų.
Kanos, kardeliai, jurginai
Tai klasika, bet klaida vis dar kartojama. Šių augalų gumbai ir svogūnai turi būti iškasti. Palikti žemėje jie supūva arba nušąla, net jei žiema nėra labai šalta.
Kodėl uždengimas dažnai nepadeda
Daugelis mano, kad pakanka uždengti agroplėvele ar lapais. Tai veikia tik su atspariais augalais, kuriems reikia papildomos apsaugos. Neatspariems augalams jokios dangos nepadės – šaknys vis tiek bus per šlapios arba peršals.
Ypač pavojinga danga, kuri sulaiko drėgmę. Tokiu atveju augalas supūva dar iki didesnių šalčių.
Ką daryti teisingai
Jei augalas:
– kilęs iš šiltesnių kraštų
– auga vazone
– turi gumbus ar svogūnus
– nėra aiškiai įvardytas kaip atsparus Lietuvos žiemoms
jo vieta žiemą – ne lauke.
Tokius augalus reikia:
– pernešti į vidų
– laikyti vėsiai, bet ne šaltyje
– sumažinti laistymą
– leisti jiems pereiti į ramybės būseną
Tai ne vargas, o vienintelis būdas juos išsaugoti.
Lietuvos sąlygos: kodėl ši klaida tokia dažna
Mūsų žiemos nenuspėjamos. Vienais metais šilta, kitais – be sniego ir su giliu įšalu. Todėl „praeitais metais peržiemojo“ nėra joks argumentas. Augalai neišgyvena ne „blogų metų“, o netinkamų sprendimų.
Ką verta prisiminti
Didžiausia klaida – palikti lauke augalus, kurie tam nepritaikyti. Tai ne natūrali atranka, o tiesiog neteisinga priežiūra. Jei augalas nėra atsparus Lietuvos žiemoms, jis turi būti iškastas arba perneštas. Kitaip pavasarį teks ne džiaugtis, o atsodinti iš naujo.
