Bitkrėslė – ryškiai geltonais, sagutes primenančiais žiedais žydintis augalas, kurį daugelis pažįsta kaip pakelėse ar pievose augančią piktžolę. Vieniems ji siejasi su liaudies medicina ir „stipria žole“, kitiems – su įspėjimais apie toksiškumą ir pavojų sveikatai.
Todėl natūraliai kyla klausimas: ar bitkrėslė iš tiesų yra nuodinga piktžolė, ar vis dėlto augalas, kurio reputacija sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl bitkrėslė laikoma prieštaringa, kokia jos tradicinė „nauda“ minima ir kodėl šiandien į ją žiūrima itin atsargiai.
Kas yra bitkrėslė ir kodėl ji kelia tiek diskusijų
Bitkrėslė (Tanacetum vulgare) priklauso astrinių šeimai. Ji pasižymi stipriu kvapu ir kartoku skoniu – tai dažnas požymis augalų, turinčių biologiškai aktyvių junginių.
Didžiausią diskusijų dalį lemia jos sudėtyje esantis tujonas – medžiaga, kuri mažais kiekiais gali veikti nervų sistemą, o didesniais tampa toksiška. Būtent dėl to bitkrėslė niekada nebuvo „švelni“ ar universali žolelė.
Kodėl bitkrėslė buvo laikoma „naudinga“
Istoriškai bitkrėslė buvo naudojama liaudies medicinoje gana plačiai. Ji siejama su:
- virškinimo skatinimu;
- parazitų kontrole;
- menstruacijų ciklo poveikiu;
- vabzdžių atbaidymu.
Tokie panaudojimo būdai atsirado todėl, kad bitkrėslė veikė stipriai ir greitai. Tai sukūrė įspūdį, jog augalas yra „galingas“ ir „efektyvus“. Tačiau tuo pačiu tai reiškė ir didesnę riziką.
Kodėl šiandien bitkrėslė laikoma pavojinga
Šiuolaikinė medicina ir maisto saugos institucijos bitkrėslę vertina itin atsargiai. Pagrindinė priežastis – siaura riba tarp poveikio ir toksiškumo.
Dėl galimo neigiamo poveikio:
- nervų sistemai;
- kepenims;
- nėštumo eigai,
bitkrėslė nėra laikoma saugia vidiniam vartojimui. Daugelis šaltinių nerekomenduoja jos naudoti savarankiškai, ypač arbatos, nuovirų ar tinktūrų pavidalu.
Ar bitkrėslė gali būti „sveikatos bomba“
Trumpas atsakymas – ne ta prasme, kaip tai dažnai suprantama internete. Bitkrėslė nėra slaptas supermaistas ar natūralus vaistas, kurį reikėtų „atrasti“.
Jei ir galima kalbėti apie jos vietą šiandien, tai:
- ribotas, trumpalaikis išorinis naudojimas;
- augaliniai repelentai ar tradiciniai buitiniai sprendimai;
- istorinis ir etnobotaninis kontekstas.
Tai reiškia, kad bitkrėslės „bomba“ labiau slypi jos stiprumo ir pavojų derinyje, o ne saugioje naudoje kasdieniam vartojimui.
Kodėl „natūralu“ šiuo atveju nereiškia „saugu“
Bitkrėslė yra puikus pavyzdys, kodėl natūralios kilmės argumentas gali klaidinti. Daugelis stipriausių toksinų gamtoje yra būtent augalinės kilmės.
Šiuo atveju:
- netinkama dozė gali pakenkti;
- savarankiški eksperimentai didina riziką;
- „liaudiški receptai“ neatsižvelgia į individualų saugumą.
Kam bitkrėslės geriau vengti visiškai
Bitkrėslė neturėtų būti naudojama:
- nėštumo ir žindymo metu;
- vaikams;
- žmonėms, turintiems kepenų ar neurologinių sutrikimų;
- vartojantiems raminamuosius ar kitus CNS veikiančius vaistus.
Šioms grupėms net teorinė „nauda“ neatsveria galimos žalos.
Kodėl apie bitkrėslę verta kalbėti be romantizavimo
Pastaruoju metu augalai, turintys „stiprios žolės“ reputaciją, dažnai pateikiami kaip užmiršti stebuklai. Bitkrėslė dažnai patenka į šią kategoriją, tačiau tai pavojingas supaprastinimas.
Atsakingas požiūris reiškia pripažinti, kad kai kurie augalai:
- nėra skirti savarankiškam naudojimui;
- reikalauja profesionalių žinių;
- labiau tinka istorijos knygoms nei kasdieniams eksperimentams.
Ką verta prisiminti
Bitkrėslė nėra nei paprasta piktžolė, nei slapta sveikatos bomba. Tai stiprus, potencialiai pavojingas augalas, kurio tradicinė reputacija neatitinka šiuolaikinių saugumo standartų.
Jei ieškote natūralių priemonių sveikatai palaikyti, bitkrėslė nėra tas augalas, kurį verta „išbandyti“. O jei apie ją girdite pažadus, verta prisiminti – stiprus poveikis gamtoje dažnai eina kartu su stipria rizika.
Šaltiniai:
European Food Safety Authority (EFSA) – Thujone and herbal products
European Medicines Agency (EMA) – Tanacetum vulgare assessment
National Center for Complementary and Integrative Health (NCCIH) – Herbal safety
