Įspėjamoji variklio temperatūros lemputė, garai iš po kapoto ar staiga dingęs aušinimo skystis – situacijos, kurios vairuotojus dažnai užklumpa netikėtai. Kartais kyla pagunda „dar truputį pavažiuoti“, ypač jei servisas netoliese. Tačiau ar tai saugu ir kuo toks sprendimas gali baigtis? Šiame straipsnyje paprastai paaiškinama, ar galima važiuoti be aušinimo skysčio ir kokias pasekmes būtina žinoti. Tai informacinis tekstas, o ne techninė konsultacija.
Kam reikalingas aušinimo skystis
Aušinimo skystis yra būtinas variklio darbui. Jis palaiko optimalią darbinę temperatūrą, apsaugo variklį nuo perkaitimo ir šalčio, taip pat saugo aušinimo sistemą nuo korozijos. Be jo variklis labai greitai pradeda kaisti, net jei lauke nėra aukšta temperatūra.
Svarbu suprasti, kad aušinimo skystis ne tik „vėsina“, bet ir užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą visame variklyje.
Ar galima važiuoti visiškai be aušinimo skysčio
Trumpas atsakymas – ne, važiuoti be aušinimo skysčio negalima. Net trumpas važiavimas be jo gali sukelti rimtų variklio pažeidimų. Kai kuriais atvejais variklio temperatūra pavojingai pakyla per kelias minutes ar net kelis šimtus metrų.
Jei aušinimo skystis visiškai išbėgo, vienintelis saugus sprendimas – sustoti ir nebeužvesti variklio, kol problema nepašalinta.
Kokios pasekmės laukia, jei vis tiek važiuojama
Važiuojant be aušinimo skysčio dažniausiai pirmiausia perkaitinamas variklis. Dėl to gali išsikraipyti cilindrų galvutė, pažeidžiama tarpinė, atsiranda alyvos ir aušinimo sistemos nesandarumai. Kraštutiniais atvejais variklis gali visiškai sugesti ir tapti neremontuojamas.
Mechanikai pabrėžia, kad tokie gedimai dažnai kainuoja kelis ar net keliolika kartų daugiau nei paprastas aušinimo sistemos remontas.
Kada rizika ypač didelė
Rizika didžiausia važiuojant:
– didesniu greičiu
– karštu oru
– su didesne apkrova ar pilnai pakrautu automobiliu
– mieste, kur dažnai stabdoma ir variklis gauna mažiau oro srauto
Tokiose situacijose variklio temperatūra kyla itin greitai.
Dažniausios vairuotojų klaidos
Viena dažniausių klaidų – bandymas „nuvažiuoti iki namų ar serviso“, tikintis, kad nieko blogo neatsitiks. Kita klaida – aušinimo skysčio pakeitimas paprastu vandeniu ilgesniam laikui. Nors vanduo gali padėti laikinai kritinėje situacijoje, jis neatstoja visų aušinimo skysčio savybių ir ilgainiui gali pakenkti sistemai.
Ką daryti pastebėjus, kad trūksta aušinimo skysčio
Pastebėjus aušinimo skysčio trūkumą ar perkaitimo požymius, reikia kuo greičiau sustoti, išjungti variklį ir leisti jam atvėsti. Jei įmanoma, galima papildyti aušinimo skysčiu arba, kraštutiniu atveju, vandeniu, tačiau tik tam, kad saugiai pasiektumėte artimiausią servisą. Jei skystis išbėga akimirksniu, važiuoti negalima.
Ką svarbu prisiminti vairuotojui
Važiavimas be aušinimo skysčio beveik visada baigiasi rimtomis ir brangiomis pasekmėmis. Net trumpas atstumas gali padaryti negrįžtamą žalą varikliui. Atsakingas sprendimas – sustoti, išspręsti problemą arba kviesti pagalbą, o ne rizikuoti viso automobilio varikliu.
