Pavasarį ir rudenį sodininkai dažnai gyvena pagal orų prognozes. Vieną dieną šilta, kitą – naktį jau minusas. Tokios šalnos gali per kelias valandas sunaikinti daigus, apdeginti žiedus ir sustabdyti augimą. Blogiausia tai, kad šalčio žala dažnai pasimato tik po kelių dienų, kai augalas jau pradeda vysti.
Šiame straipsnyje pateikiu patikimus, praktiškus būdus, kaip apsaugoti augalus nuo šalčio, kad pavasarį nereikėtų atsėti, o rudenį neprarastumėte derliaus.
Kodėl šalnos pavojingiausios būtent pavasarį
Pavasarinės šalnos dažniausiai būna klastingiausios. Dieną saulė šildo, augalai pradeda augti, o naktį temperatūra staiga krenta. Jauni audiniai yra labai jautrūs, todėl net trumpas minusas gali pažeisti lapus ir žiedpumpurius.
Rudenį augalai jau būna tvirtesni, bet derliaus pabaigoje šalnos taip pat gali sugadinti daržoves ar uogas. Todėl apsauga aktuali abiem sezonais.
Paprasčiausia apsauga – agroplėvelė
Agroplėvelė yra vienas patikimiausių būdų apsaugoti augalus nuo šalčio. Ji praleidžia šviesą ir orą, bet sulaiko šilumą, todėl po ja temperatūra būna keliais laipsniais aukštesnė.
Svarbu, kad agroplėvelė nebūtų užmesta tiesiai ant trapiausių augalų viršūnių, ypač jei tikimasi stipresnio šalčio. Geriausia ją uždėti ant lankų arba atramų, kad tarp augalo ir dangos būtų oro tarpas.
Mulčiavimas kaip šaknų apsauga
Mulčias apsaugo ne tiek lapus, kiek šaknų zoną. Tai ypač svarbu daugiamečiams augalams, rožėms, braškėms ar žiemojančioms daržovėms.
Sausi lapai, šiaudai, durpės ar kompostas padeda sulaikyti šilumą dirvoje ir apsaugo nuo staigių temperatūros svyravimų. Mulčiuoti geriausia prieš šalčius, kai dirva dar nėra įšalusi.
Laistymas prieš šalną – senas, bet veiksmingas būdas
Drėgna dirva šilumą išlaiko geriau nei sausa. Todėl prieš prognozuojamą šalną vakare verta palaistyti augalus. Tai ypač padeda daržovių lysvėms ir šiltnamio augalams.
Svarbu nepersistengti. Laistymas turi sudrėkinti dirvą, bet nepalikti balų, nes per didelė drėgmė gali sukelti puvimą.
Uždaros konstrukcijos: šiltnamiai ir mini tuneliai
Mini tuneliai ir šiltnamiai yra viena geriausių apsaugų pavasarį, kai daigai dar jautrūs. Net paprasta plastikinė ar agroplėvelės konstrukcija gali išgelbėti augalus nuo kelių laipsnių šalčio.
Tačiau būtina vėdinti dieną, nes saulėtą pavasario rytą temperatūra viduje gali greitai pakilti ir augalai perkaista.
Ką daryti su vazoniniais augalais
Vazoniniai augalai šalnoms yra dar jautresni, nes jų šaknys nėra apsaugotos žemės sluoksniu. Jei prognozuojamas šaltis, geriausia juos pernešti į vidų arba bent prie sienos, kur šilčiau.
Jei pernešti neįmanoma, vazoną galima apvynioti agroplėvele ar kita izoliacine medžiaga, o viršų pridengti.
Dažniausios klaidos, kurios nepadeda
Viena klaida – augalus uždengti per anksti ir palikti ilgam. Po danga kaupiasi drėgmė, augalai gali pradėti pelyti. Kita klaida – naudoti sandarią plėvelę tiesiai ant augalo. Ji dažnai sukelia nušalimą, nes kondensatas užšąla ant lapų.
Taip pat nereikėtų pasikliauti vien tik prognoze. Kartais šalnos būna netikėtos, todėl geriau turėti dangą pasiruošus iš anksto.
Šalčio apsauga prasideda nuo pasiruošimo
Augalus nuo šalčio apsaugoti nėra sudėtinga, jei veikiama laiku. Agroplėvelė, mulčias, laistymas ir paprastos konstrukcijos dažnai išgelbsti derlių ir gėlynus. Svarbiausia – ne laukti, kol augalai nušals, o pasiruošti iš anksto. Nuoseklumas ir paprastos priemonės čia veikia geriau nei brangūs sprendimai.
