Kanos auga gražios, lapai dideli, vešlūs, atrodo sveikos, bet žiedų – nė kvapo. Vasaros pradžioje dar yra vilties, vasaros viduryje atsiranda nerimas, o rudenėjant kyla klausimas: ar jos apskritai žydės? Daugelis sodininkų laukia iki pat šalnų, nors patyrę augintojai jau anksčiau žino atsakymą. Kanos labai aiškiai parodo, kada žydėjimo jau nebesulauksite, tik reikia mokėti tuos ženklus perskaityti. Šiame straipsnyje – kaip suprasti, ar dar verta laukti, ar sezonas jau prarastas.
Kanos žydėjimo „grafikas“
Kanos nėra spontaniški augalai. Jų žydėjimas turi gana griežtą eigą. Pirmiausia formuojasi stiprus stiebas, tada lapų „bokštas“, ir tik po to – žiedynstiebis. Jei iki liepos vidurio ar pabaigos nematyti jokių žiedų formavimosi požymių, tai jau rimtas signalas.
Lietuvos sąlygomis kanos neturi ilgos vasaros prabangos. Jei augalas nespėja pasiruošti žydėjimui laiku, vėliau jis tiesiog nebesuspėja.
Pirmas aiškus ženklas – nėra žiedynstiebio
Svarbiausias dalykas, į kurį reikia žiūrėti – ne lapai, o ar iš lapų centro kyla storėjantis žiedynstiebis. Jei matote tik lapus, kurie vienas po kito skleidžiasi, bet jokio pumpuro ar sustorėjimo centre nėra, žydėjimas vėluoja pavojingai.
Rugpjūčio pradžioje tokia situacija dažniausiai reiškia, kad kanos šiemet jau žiedų nesukraus.
Per vėlai pasodintos kanos
Labai dažna priežastis, kodėl kanos nežydi – jos per vėlai pasodintos į lauką. Jei gumbas ilgai laikytas vėsiai ir sodintas tik gegužės pabaigoje ar net birželį, augalas tiesiog nespėja pereiti visų vystymosi etapų.
Tokios kanos dažnai atrodo gražiai, bet visa jų energija išeina lapams, o ne žiedams.
Per daug lapų, per mažai saulės
Kanos mėgsta saulę beveik be kompromisų. Jei jos auga pusiau pavėsyje, jos „pasirenka“ išgyvenimą, o ne žydėjimą. Daug lapų, aukštas augalas, bet nulis žiedų – klasikinis šviesos trūkumo scenarijus.
Jei kanos gauna mažiau nei 6–7 valandas tiesioginės saulės per dieną, žydėjimas tampa loterija.
Pertręšimas azotu – tylus žydėjimo žudikas
Kita labai dažna klaida – per daug azoto. Kanos į tai reaguoja įspūdingais lapais, bet žiedų pumpurai taip ir nesusiformuoja.
Jei rugpjūtį kanos vis dar leidžia naujus didžiulius lapus, bet nerodo nė menkiausio žiedynstiebio, tai beveik visada reiškia: azoto buvo per daug, o laiko – per mažai.
Oro ženklai, kad laukti nebeverta
Yra momentas, kai sprendimą priima ne augalas, o oras. Jei:
– naktys pradeda vėsti
– temperatūra dažnai krenta žemiau +10 °C
– sinoptikai rodo artėjančias vėsesnes savaites
net ir pasirodęs žiedynstiebis dažnai nebespėja išsiskleisti. Tokiu atveju laukimas tampa tik emocinis.
Ką daryti, kai aišku, kad žiedų nebus
Svarbiausia – nebandyti „išspausti“ žydėjimo. Jokios papildomos trąšos ar laistymo didinimas jau nepadės. Vietoj to verta sutelkti dėmesį į tai, kad gumbas sukauptų kuo daugiau jėgų kitam sezonui.
Leiskite lapams ramiai augti iki rudens, jų nenukirpkite per anksti. Kuo stipresnis gumbas – tuo didesnė tikimybė, kad kitais metais kanos pražys laiku.
Kaip išvengti šios situacijos kitais metais
Patyrę augintojai kanas pradeda daiginti labai anksti, dar kovo mėnesį, šviesioje ir šiltoje vietoje. Į lauką jos keliauja jau su „užbėgimu“. Taip pat jos sodinamos tik saulėje ir tręšiamos saikingai, ypač sezono viduryje.
Tai leidžia kanoms pasiekti žydėjimo stadiją tada, kai vasara dar ilga.
Lietuvos sąlygos – realybė be iliuzijų
Mūsų klimatas kanoms yra ribinis. Todėl čia nėra vietos klaidoms ar „gal dar suspės“. Jei iki tam tikro momento nėra aiškių žydėjimo ženklų, dažniausiai – jau per vėlu.
Ką verta prisiminti
Kanos nežydi ne todėl, kad „kaprizingos“, o todėl, kad joms pritrūksta laiko. Jei nematyti žiedynstiebio iki vasaros pabaigos, jei augalas augina tik lapus ir artėja vėsesnės naktys – laukti nebeverta. Geriau tą laiką išnaudoti pasiruošimui kitam sezonui, kuris gali būti kur kas sėkmingesnis.
