Kirminai – viena dažniausių šunų sveikatos problemų, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria beveik visi šeimininkai. Problema ta, kad užsikrėtęs šuo ne visada atrodo sergantis, o požymiai ilgą laiką gali būti neryškūs. Dėl to kirminai dažnai pastebimi pavėluotai, kai jie jau spėja pakenkti organizmui. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinama, kaip atpažinti, kad šuo turi kirminų, į kokius signalus būtina reaguoti ir kodėl delsti neverta.
Kodėl kirminai dažnai lieka nepastebėti
Daugelis vidaus parazitų prisitaikę gyventi šeimininko organizme tyliai. Pradinėse stadijose jie nesukelia ryškių simptomų, ypač jei šuo jaunas ir turi stipresnį imunitetą. Tačiau tai nereiškia, kad žalos nėra – kirminai konkuruoja dėl maistinių medžiagų, dirgina žarnyną ir silpnina organizmą.
Ypač pavojinga tai, kad šuo gali būti užsikrėtęs ir kartu kelti riziką kitiems gyvūnams ar net žmonėms.
Dažniausi požymiai, rodantys galimą užsikrėtimą
Vienas pirmųjų signalų dažnai būna pakitęs virškinimas. Šuo gali viduriuoti, kartais vemti, o išmatos tampa nereguliarios. Kai kuriais atvejais išmatose ar aplink išeinamąją angą galima pastebėti smulkius, į ryžius ar siūlus panašius fragmentus.
Kitas svarbus požymis – svorio kritimas, net jei šuo valgo įprastai ar net daugiau nei anksčiau. Organizmas neįsisavina maistinių medžiagų, nes dalį jų „pasiima“ parazitai.
Elgesio ir išvaizdos pokyčiai
Kirminai dažnai paveikia bendrą šuns savijautą. Jis gali tapti vangus, greičiau pavargti, mažiau norėti žaisti. Kailis praranda blizgesį, tampa šiurkštesnis, gali pradėti labiau slinkti.
Kai kurie šunys pradeda dažniau laižyti ar trinti užpakalinę kūno dalį, kartais „važinėja“ sėdmenimis per grindis. Tai ženklas, kad parazitai dirgina žarnyno sritį.
Pilvo pokyčiai, ypač jauniems šunims
Šuniukams kirminai dažnai pasireiškia išsipūtusiu, kietesniu pilvu, kuris kontrastuoja su gana liesu kūnu. Tai klasikinis, bet neretai nuvertinamas požymis. Jauniems šunims parazitai gali labai greitai sukelti rimtų problemų, todėl bet koks įtarimas turėtų būti vertinamas rimtai.
Kada požymiai tampa pavojingi
Jei kirminų yra daug arba užsikrėtimas užsitęsęs, simptomai gali stiprėti. Šuo gali tapti labai apatiškas, pradėti atsisakyti maisto, atsiranda kraujo išmatose ar vėmime. Tokiais atvejais reikalinga skubi veterinaro pagalba.
Svarbu suprasti, kad kirminai nėra tik „nemaloni smulkmena“. Negydomi jie gali pažeisti vidaus organus ir smarkiai susilpninti imunitetą.
Kaip patvirtinama diagnozė
Tiksli diagnozė nustatoma atlikus išmatų tyrimą arba įvertinus klinikinius požymius. Kartais tyrimus tenka kartoti, nes parazitai ne visada aptinkami iš karto. Veterinaras taip pat parenka tinkamiausią vaistą, nes skirtingi kirminai reikalauja skirtingo gydymo.
Savarankiškas vaistų parinkimas „profilaktiškai“ be plano gali būti neveiksmingas arba nepakankamas.
Kodėl reguliarus nukirminimas yra būtinas
Net jei šuo atrodo sveikas, reguliarus nukirminimas yra svarbi profilaktikos dalis. Šunys gali užsikrėsti per žemę, kitų gyvūnų išmatas, žalią mėsą ar net blusas. Todėl rizika išlieka net gyvenant mieste ir retai bendraujant su kitais gyvūnais.
Reguliari profilaktika padeda išvengti situacijų, kai požymiai pastebimi per vėlai.
Kodėl ankstyvas pastebėjimas yra svarbiausias
Kuo anksčiau nustatomi kirminai, tuo paprastesnis ir saugesnis gydymas. Ankstyva reakcija apsaugo ne tik šuns sveikatą, bet ir sumažina riziką šeimos nariams. Stebėti šuns elgesį, išvaizdą ir įpročius – tai paprastas, bet labai veiksmingas būdas laiku pastebėti problemą.
