Sterilizacija dažnai vadinama vienu atsakingiausių sprendimų katės gyvenime, tačiau kartu su ja sklando ir daugybė baimių. Šeimininkai neretai girdi, kad po sterilizacijos katė „būtinai nutuks“, „susirgs inkstais“ ar „taps ligota“. Dalis šių teiginių yra mitai, dalis – neteisingai suprastos rizikos. Šiame straipsnyje aiškiai atskiriama, kokios ligos iš tiesų dažnesnės po sterilizacijos, o kas tėra klaidingi įsitikinimai.
Ką iš tikrųjų keičia sterilizacija
Sterilizacija keičia hormonų pusiausvyrą, bet pati savaime ligų nesukelia. Po procedūros sumažėja lytinių hormonų, todėl katė tampa ramesnė, mažiau linkusi klajoti, dingsta ruja. Tačiau kartu sulėtėja medžiagų apykaita ir sumažėja energijos poreikis. Būtent šis pokytis dažniausiai ir tampa klaidingų išvadų pagrindu.
Svarbu suprasti, kad sterilizuota katė nėra „silpnesnė“. Ji tiesiog turi kitokius fiziologinius poreikius.
Mitas: sterilizuotos katės būtinai nutunka
Antsvoris yra viena dažniausiai minimų „ligų“, tačiau tai nėra tiesioginė sterilizacijos pasekmė. Katės priauga svorio tada, kai po sterilizacijos nekeičiama mityba ir porcijos lieka tokios pačios kaip anksčiau.
Realybėje nutukimas yra netinkamos priežiūros, o ne pačios sterilizacijos rezultatas. Tinkamai parinktas maistas ir saikingos porcijos leidžia katei išlikti normalaus svorio visą gyvenimą.
Realybė: padidėjusi šlapimo takų problemų rizika
Kai kurioms sterilizuotoms katėms, ypač patinams, šlapimo takų problemos gali pasireikšti dažniau. Tai siejama ne su pačia operacija, o su sumažėjusiu aktyvumu, polinkiu gerti mažiau vandens ir antsvoriu.
Tai nėra neišvengiama. Drėgnesnis maistas, pakankamas vandens kiekis ir svorio kontrolė ženkliai sumažina šią riziką.
Mitas: sterilizacija silpnina imunitetą
Nėra įrodymų, kad sterilizacija silpnintų katės imuninę sistemą. Priešingai, sumažėjus hormoniniam stresui, kai kurios katės tampa atsparesnės lėtinėms būklėms.
Jei katė dažniau serga po sterilizacijos, dažniausiai priežastis slypi ne operacijoje, o kitose sveikatos ar aplinkos problemose.
Realybė: padidėjusi nutukimo sukeliamų ligų rizika
Jei katė po sterilizacijos priauga svorio, atsiranda reali rizika susirgti su nutukimu susijusiomis ligomis – diabetu, sąnarių problemomis, kepenų lipidoze. Tačiau tai vėlgi yra pasekmė, o ne tiesioginis sterilizacijos efektas.
Sterilizacija sudaro sąlygas svorio augimui, bet sprendimus priima šeimininkas.
Mitas: sterilizuotos katės gyvena trumpiau
Šis teiginys neatitinka realybės. Statistiškai sterilizuotos katės dažnai gyvena ilgiau nei nesterilizuotos. Taip yra todėl, kad sumažėja traumų, infekcijų, hormoninių ir reprodukcinių ligų rizika.
Sterilizacija taip pat apsaugo nuo gimdos uždegimo ir sumažina tam tikrų navikų tikimybę.
Ką svarbu stebėti po sterilizacijos
Po procedūros svarbu atkreipti dėmesį į svorio pokyčius, šlapinimosi įpročius ir bendrą aktyvumą. Nedideli pokyčiai yra normalūs, tačiau staigūs ar progresuojantys signalai neturėtų būti ignoruojami.
Reguliari profilaktinė veterinaro apžiūra padeda laiku pastebėti problemas ir išlaikyti gerą katės savijautą.
Kodėl kaltinama ne ten, kur reikia
Daugelis „sterilizuotų kačių ligų“ iš tiesų yra gyvenimo būdo pasekmės. Patogiau kaltinti procedūrą, nei pripažinti, kad katės poreikiai po jos pasikeitė. Tačiau supratimas ir prisitaikymas leidžia išvengti didžiosios dalies problemų.
Kaip užtikrinti sveiką gyvenimą po sterilizacijos
Tinkama mityba, judėjimo skatinimas, vandens prieinamumas ir reguliarus stebėjimas yra svarbiausi veiksniai. Sterilizacija nėra ligų pradžia – tai galimybė katei gyventi ramesnį, stabilesnį ir dažnai ilgesnį gyvenimą.
