Sunku užmigti, mintys sukasi ratu, o kūnas lyg pavargęs, bet neatsipalaiduoja – tai pažįstama daugeliui. Tokiose situacijose dažnai ieškoma paprasto vakarinio ritualo, kuris padėtų nurimti be vaistų. Vienas populiariausių pasirinkimų – puodelis raminančios arbatos prieš miegą.
Tačiau ar arbata tikrai gali padėti greičiau užmigti, ar tai tik placebo efektas? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokia arbata dažniausiai veikia raminamai, kodėl ji padeda kūnui pereiti į poilsio režimą ir kam verta būti atsargiems.
Kodėl arbata prieš miegą gali veikti
Vakarinė arbata veikia ne tik dėl savo sudėties. Pats ritualas – šiltas gėrimas, ramus tempas, atsitraukimas nuo ekranų – jau siunčia signalą nervų sistemai, kad diena baigiasi.
Tam tikros žolelės papildomai:
- mažina nervinę įtampą;
- atpalaiduoja raumenis;
- padeda sulėtinti kvėpavimą ir širdies ritmą.
Dėl to kūnui tampa lengviau „perjungti pavarą“ iš aktyvumo į poilsį.
Ramunėlių arbata – klasikinis pasirinkimas
Ramunėlių arbata bene dažniausiai siejama su miegu. Ji tradiciškai vartojama dėl švelnaus raminamojo poveikio ir gebėjimo mažinti vidinį nerimą.
Ramunėlės ypač tinka, jei užmigti trukdo:
- nervinė įtampa;
- dienos stresas;
- lengvas skrandžio diskomfortas.
Jų poveikis nėra migdomasis, bet padedantis kūnui atsipalaiduoti natūraliai.
Melisa – kai galva „neatsijungia“
Jei problema labiau ne kūno, o minčių perteklius, melisų arbata dažnai būna labai tinkamas pasirinkimas. Melisa veikia nervų sistemą švelniai, padeda sumažinti vidinį nerimą ir įtampą.
Ji dažnai rekomenduojama žmonėms, kurie:
- ilgai vartosi lovoje;
- jaučia nerimą prieš miegą;
- pabunda naktį ir sunkiai vėl užmiega.
Valerijonas – stipresnis, bet ne visiems
Valerijonas laikomas viena stipresnių raminančių žolelių. Jis gali padėti greičiau užmigti, tačiau jo poveikis ne visiems vienodas. Kai kuriems jis tinka puikiai, kitiems sukelia sunkumo ar „apsiblausimo“ jausmą ryte.
Dėl to valerijoną verta rinktis atsargiai ir ne kaip pirmą variantą, ypač jei jautriai reaguojate į raminančias priemones.
Kodėl svarbi ne tik arbata, bet ir laikas
Net ir tinkamiausia arbata nepadės, jei ji geriama per vėlai arba dideliais kiekiais. Per didelis skysčių kiekis prieš miegą gali sukelti dažną kėlimąsi naktį, o tai pablogins miego kokybę.
Geriausia arbatą gerti likus maždaug 30–60 minučių iki miego, ramioje aplinkoje, be telefono ar televizoriaus.
Ko vakare geriau vengti
Ne visos arbatos tinka vakarui. Juodoji, žalioji ar net kai kurios „žolelių“ arbatos su stimuliuojančiais augalais gali turėti tonizuojantį poveikį. Taip pat verta vengti labai stiprių mišinių, jei nežinote savo reakcijos.
Jei turite miego sutrikimų ar vartojate raminamuosius vaistus, prieš reguliariai vartodami žolelių arbatas pasitarkite su specialistu.
Kada arbata nebus pakankama
Jei nemiga tęsiasi ilgą laiką, lydi stiprus nerimas, depresija ar dažni naktiniai prabudimai, arbata gali būti tik nedidelė pagalba. Tokiais atvejais svarbu ieškoti priežasties, o ne vien simptomo slopinimo.
Ką verta prisiminti
Raminanti arbata prieš miegą gali būti veiksminga ne todėl, kad „užmigdo“, o todėl, kad padeda kūnui ir protui nusiraminti. Ramunėlės, melisa ar kitos švelnios žolelės veikia geriausiai kaip vakarinio ritualo dalis, kartu su ramesniu tempu ir mažesniu informacijos srautu.
Jei miegas sutrikęs epizodiškai, tokia arbata gali tapti paprasta ir natūralia pagalba. O jei problema gilesnė – tai ženklas, kad verta ieškoti platesnio sprendimo.
Šaltiniai:
National Center for Complementary and Integrative Health (NCCIH) – Herbs and sleep
Sleep Foundation – Herbal teas for sleep
Mayo Clinic – Insomnia and relaxation techniques
