Virtuvėje kasdien susidaro atliekų, kurios dažniausiai keliauja į šiukšliadėžę. Tačiau patyrę sodininkai žino – dalis jų gali tapti puikia trąša, jei naudojama teisingai. Problema prasideda tada, kai virtuvės likučiai į daržą patenka be jokio supratimo. Tuomet vietoj naudos atsiranda kvapas, ligos ir kenkėjai. Šiame straipsnyje – kaip virtuvės atliekas naudoti protingai, kad jos maitintų augalus, o ne kurtų problemas.
Kodėl „tiesiai iš virtuvės“ – ne visada gera idėja
Didžiausia klaida – šviežias atliekas berti tiesiai po augalais. Dauguma jų pradeda irti, kaisti, rūgti ir atimti iš dirvos deguonį, o ne jį duoti. Šaknys tokioje aplinkoje kenčia.
Todėl pagrindinė taisyklė – virtuvės atliekos turi pereiti tarpinį etapą, kol tampa saugios augalams.
Kompostas – saugiausias kelias
Kompostavimas yra pats patikimiausias būdas. Daržovių lupenos, vaisių likučiai, kavos tirščiai, arbatos lapeliai, kiaušinių dėžutės – visa tai puikiai tinka kompostui.
Svarbu laikytis balanso tarp „žalių“ ir „rudų“ medžiagų, kad kompostas neimtų dvokti ir netaptų gleivėtas. Gerai subrendęs kompostas – saugi ir universali trąša.
Ką galima naudoti beveik iš karto
Yra kelios virtuvės atliekos, kurias galima naudoti greičiau, bet vis tiek su saiku. Kavos tirščiai tinka kaip dirvos paviršiaus pagerintojas, bet ne kaip pagrindinė trąša. Kiaušinių lukštai naudingi tik susmulkinti labai smulkiai.
Šias priemones geriausia maišyti su žeme ar kompostu, o ne berti vienas.
Ko geriau nenaudoti darže
Ne visos virtuvės atliekos tinka trąšoms. Reikėtų vengti:
– sūdytų ar riebių maisto likučių
– mėsos, žuvies, pieno produktų
– termiškai apdoroto maisto
Tokios atliekos ne maitina, o pritraukia graužikus ir sukelia kvapus.
Skysti likučiai – tik be druskos
Vanduo nuo virtų daržovių, jei jis nesūdytas, gali būti naudojamas laistymui. Jame lieka mikroelementų, kurie augalams lengvai pasisavinami.
Tačiau toks vanduo turi būti atvėsęs ir naudojamas saikingai – tai papildymas, o ne kasdienė praktika.
Kaip išvengti ligų ir kenkėjų
Didžiausia rizika naudojant virtuvės atliekas – per didelis kiekis vienoje vietoje. Tai sukuria puikią terpę puviniui ir kenkėjams.
Todėl patyrę sodininkai:
– niekada nekaupia atliekų vienoje duobėje
– viską gerai sumaišo su dirva ar kompostu
– stebi, ar neatsiranda kvapo ar vabzdžių
Jei atsirado kvapas – tai ženklas, kad kažkas daroma neteisingai.
Lietuvos sąlygos: kodėl saikas būtinas
Mūsų klimatas drėgnas, todėl organika skyla greitai. Tai pliusas, bet ir pavojus – perteklinė organika labai greitai pradeda pūti. Todėl tai, kas sausesnėse šalyse gal ir veikia, pas mus gali tapti problema.
Ką verta prisiminti
Virtuvės atliekos gali tapti puikia trąša, bet tik tada, kai naudojamos su galva. Kompostas – pagrindas, saikas – taisyklė, stebėjimas – būtinybė. Jei virtuvės likučiai neskleidžia kvapo ir nevilioja kenkėjų, vadinasi, jos naudojamos teisingai ir saugiai.
