Pamačius kieme prabėgančią žiurkę, daugelis instinktyviai krūpteli. Tuo tarpu namuose auginama dekoratyvinė žiurkė ramiai snaudžia hamake ir laukia bendravimo su šeimininku. Atrodo, tas pats gyvūnas – tačiau ar tikrai?
Žiurkės – itin prisitaikančios, protingos ir įvairialypės. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokios pagrindinės žiurkių rūšys egzistuoja, kuo jos skiriasi tarpusavyje ir kur gyvena. Taip pat aptarsime, kuo laukinės žiurkės skiriasi nuo naminių.
Kiek iš tikrųjų yra žiurkių rūšių?
Žodis „žiurkė“ dažnai vartojamas apibūdinti kelioms skirtingoms rūšims. Moksliniu požiūriu dauguma tikrųjų žiurkių priklauso Rattus genčiai. Šioje gentyje yra daugiau nei 60 rūšių, paplitusių įvairiuose žemynuose.
Be to, pasaulyje yra ir kitų graužikų, kurie vadinami „žiurkėmis“, tačiau nepriklauso Rattus genčiai – pavyzdžiui, kengūrinės žiurkės ar vandens žiurkės. Tai labiau bendriniai pavadinimai, o ne artima giminystė.
Rudoji žiurkė (Rattus norvegicus)
Tai labiausiai paplitusi rūšis pasaulyje. Ji dar vadinama kanalizacijos arba Norvegijos žiurke.
Rudoji žiurkė stambesnė, kūnas masyvus, snukis bukesnis. Ji puikiai prisitaikė gyventi šalia žmonių – miestuose, sandėliuose, kanalizacijose, ūkiuose. Ši rūšis yra ir visų naminių dekoratyvinių žiurkių protėvė.
Gamtoje rudosios žiurkės kasa urvus, yra puikios plaukikės ir aktyvios daugiausia naktį.
Juodoji žiurkė (Rattus rattus)
Juodoji žiurkė kiek smulkesnė ir grakštesnė nei rudoji. Jos snukis smailesnis, ausys didesnės, uodega ilgesnė už kūną.
Istoriškai ši rūšis buvo plačiai paplitusi Europoje ir siejama su viduramžių maro protrūkiais. Šiandien ji dažniau aptinkama šiltesnio klimato regionuose – Pietų Europoje, Azijoje, Afrikoje.
Skirtingai nei rudoji, juodoji žiurkė mėgsta aukštesnes vietas – palėpes, medžius, sandėlių stogus.
Azijos ir Okeanijos žiurkės
Dalis Rattus genties rūšių gyvena tik tam tikrose teritorijose, pavyzdžiui, Indonezijoje, Naujojoje Gvinėjoje ar Australijoje. Kai kurios jų prisitaikiusios gyventi miškuose, kitos – pievose ar net mangrovėse.
Šios rūšys dažnai mažiau žinomos, tačiau biologiniu požiūriu itin svarbios vietinėms ekosistemoms. Ne visos žiurkės gyvena miestuose ar šalia žmogaus – daug jų yra laukinės ir vengia žmonių.
Dekoratyvinės (naminės) žiurkės
Namie auginamos žiurkės nėra atskira rūšis – tai prijaukintos rudosios žiurkės. Per daugelį kartų selekcijos jos tapo ramesnės, labiau orientuotos į žmogų, atsirado įvairių spalvų ir kailio tipų.
Dekoratyvinės žiurkės pasižymi aukštu intelektu, gali atpažinti šeimininką, išmokti paprastų komandų, mėgsta socialinį kontaktą. Tačiau svarbu prisiminti, kad tai vis dar ta pati biologinė rūšis, todėl jų poreikiai – judėjimas, graužimas, socialumas – išlieka.
Ar visos žiurkės pavojingos?
Dažnas mitas – kad visos žiurkės pavojingos ir platina ligas. Iš tiesų rizika susijusi daugiausia su laukinėmis, nehigieniškomis sąlygomis gyvenančiomis populiacijomis.
Tinkamai prižiūrimos naminės žiurkės, laikomos švarioje aplinkoje ir reguliariai tikrinamos veterinaro, nėra pavojingos šeimai. Kaip ir bet kuris gyvūnas, jos reikalauja atsakomybės ir higienos.
Jei pastebite laukinių žiurkių aktyvumą namuose ar aplink juos, reikėtų kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus, o ne bandyti spręsti problemą pavojingais metodais savarankiškai.
Vienas pavadinimas – labai skirtingi gyvenimai
Žodis „žiurkė“ apima dešimtis rūšių, gyvenančių skirtinguose klimatuose ir turinčių skirtingą elgseną. Vienos glaudžiai susijusios su žmogumi, kitos – laukinės ir beveik nematomos.
Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas gyvūnas yra ekosistemos dalis. Net jei su laukinėmis žiurkėmis susidurti nenorime, jos atlieka savo vaidmenį gamtoje. O namuose auginamos žiurkės – tai jautrūs, socialūs augintiniai, kuriems reikia erdvės, bendravimo ir pagarbos.
