„Išgerkite šią arbatą 14 dienų – ir organizmas pradės valytis pats.“ Tokios frazės dažnai matomos socialiniuose tinkluose ar reklamose. Pažadas paprastas ir patrauklus: jokių sudėtingų planų, tik puodelis arbatos kasdien.
Tačiau ką iš tiesų reiškia „organizmo valymas“? Ar kepenims ir inkstams reikia pagalbos iš išorės? Ir ar dviejų savaičių kursas gali pakeisti sveikatos būklę? Pažiūrėkime į tai be mitų ir be kraštutinumų.
Kas iš tikrųjų „valo“ organizmą?
Žmogaus kūnas turi efektyvias, nuolat veikiančias sistemas, atsakingas už kenksmingų medžiagų neutralizavimą ir pašalinimą.
Pagrindinį vaidmenį atlieka:
- kepenys, kurios skaido ir paverčia daugelį medžiagų tirpiomis;
- inkstai, kurie filtruoja kraują ir pašalina atliekas su šlapimu;
- žarnynas, per kurį šalinamos medžiagų apykaitos liekanos.
Jei šie organai veikia normaliai, papildomos „valymo“ procedūros paprastai nereikalingos. Jei neveikia – tai jau medicininė situacija, kuri sprendžiama gydytojo kabinete, o ne arbatų puodeliu.
Todėl svarbiau klausti: ar tam tikra arbata gali palaikyti natūralius organizmo procesus?
Kokios arbatos dažniausiai vadinamos „valančiomis“?
Dažniausiai minimos dilgėlių, kiaulpienių, pipirmėčių, imbiero ar žaliosios arbatos rūšys.
Kai kurios jų gali turėti lengvą diuretinį poveikį – skatinti šlapimo išsiskyrimą. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad organizmas „apsivalo“. Tačiau tai dažniausiai reiškia tik didesnį skysčių pasišalinimą, o ne „toksinų išplovimą“.
Žalioji arbata turi antioksidantų, kurie gali prisidėti prie oksidacinio streso mažinimo. Imbieras siejamas su priešuždegiminiu poveikiu. Tai – naudingi, bet švelnūs efektai, kurie pasireiškia tik kaip dalis bendro sveiko gyvenimo būdo.
Svarbu suprasti: nei viena arbata „neišvalo kepenų“ ar „neištirpdo šlakų“, nes tokių sąvokų medicinoje apskritai nėra.
Kodėl po dviejų savaičių galite pasijusti geriau?
Kartais žmonės iš tiesų jaučia pagerėjimą. Tam gali būti kelios paprastos priežastys.
Pirmiausia – daugiau skysčių. Jei anksčiau gėrėte per mažai vandens, pradėję kasdien gerti arbatą natūraliai padidinate skysčių kiekį. Tai gali pagerinti savijautą, sumažinti galvos skausmą ar nuovargį.
Antra – ritualas. Reguliarus, raminantis įprotis gali sumažinti stresą. O mažesnis stresas teigiamai veikia virškinimą, miegą ir bendrą savijautą.
Trečia – kartu dažnai pasikeičia ir kiti įpročiai. Žmogus, pradėjęs „detoksą“, dažnai valgo lengviau, mažiau alkoholio, daugiau juda. Būtent šie pokyčiai ir lemia realų rezultatą.
Kada „valančios“ arbatos gali būti netinkamos?
Nors dauguma žolelių arbatų yra saugios saikingais kiekiais, yra situacijų, kai reikėtų atsargumo.
Diuretines savybes turinčios arbatos gali skatinti skysčių ir elektrolitų netekimą. Tai gali būti nepalanku žmonėms, turintiems žemą kraujospūdį, inkstų sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus.
Kai kurios žolelės gali sąveikauti su kraują skystinančiais ar kitais medikamentais. Nėščiosioms, žindančioms moterims ar sergantiems lėtinėmis ligomis prieš pradedant ilgesnį žolelių kursą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, virškinimo sutrikimus ar kitus simptomus, geriau atlikti tyrimus, o ne remtis savarankiškomis „valymo“ programomis.
Ką iš tiesų verta daryti dvi savaites?
Jei jau norite skirti sau dvi savaites „organizmo atnaujinimui“, daug efektyvesni žingsniai būtų:
- kasdien išgerti pakankamai vandens;
- padidinti daržovių ir skaidulų kiekį racione;
- sumažinti perdirbto maisto ir alkoholio vartojimą;
- daugiau judėti ir geriau išsimiegoti.
Tokie pokyčiai iš tiesų padeda kepenims ir inkstams atlikti savo darbą efektyviai – be kraštutinių dietų ar pažadų.
Vietoj pažado – realybė
Nėra arbatos, kuri per dvi savaites „įjungtų organizmo valymą“. Kūnas valosi nuolat, jei tik jam netrukdome. Arbata gali būti maloni ir sveika kasdienybės dalis, tačiau ji nėra medicininė detoksikacijos priemonė.
Jei turite konkrečių sveikatos nusiskundimų ar pakitusius kraujo tyrimus, saugiausia sprendimus priimti kartu su šeimos gydytoju. O jei tik norite pasijusti lengviau – pradėkite nuo paprastų, nuoseklių įpročių. Jie veikia patikimiau nei bet kuris garsus pažadas.
Šaltiniai
Harvard Health Publishing – The truth about detox diets
National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases – Liver and kidney function
British Dietetic Association – Detox diets: evidence review
