Gudobelė nuo seno vadinama „širdies augalu“. Liaudies medicinoje jos arbata vartota esant širdies plakimui, įtampai ar nerimui. Šiandien gudobelės arbata dažnai pristatoma kaip natūrali priemonė tiek širdžiai, tiek nervų sistemai stiprinti.
Tačiau kiek ši nauda pagrįsta mokslu? Ar paprastas puodelis arbatos gali realiai paveikti kraujotaką ar emocinę būklę? Aptarkime, ką žinome apie gudobelės poveikį ir kur yra atsakingo vartojimo ribos.
Kas yra gudobelė ir kuo ji pasižymi?
Gudobelė (Crataegus rūšys) – tai krūmas, kurio žiedai, lapai ir uogos naudojami arbatoms bei ekstraktams. Juose randama flavonoidų, proantocianidinų ir kitų antioksidantų.
Manoma, kad šios medžiagos gali:
- skatinti kraujagyslių atsipalaidavimą,
- pagerinti kraujo pritekėjimą į širdies raumenį,
- turėti švelnų raminamąjį poveikį.
Svarbu pabrėžti, kad dauguma klinikinių tyrimų atlikti su standartizuotais ekstraktais, o ne su paprasta arbata. Todėl arbatos poveikis dažniausiai yra švelnesnis.
Gudobelės arbata ir širdis
Kraujagyslių elastingumas ir kraujotaka
Flavonoidai gali prisidėti prie kraujagyslių sienelių atsipalaidavimo. Tai teoriškai padeda pagerinti kraujo tekėjimą ir sumažinti periferinį pasipriešinimą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad gudobelės ekstraktai gali būti naudingi sergant lengvu ar vidutinio sunkumo lėtiniu širdies nepakankamumu – pagerinti fizinio krūvio toleravimą ar sumažinti dusulį. Tačiau tai nėra gydymas, o tik papildoma priemonė.
Kraujospūdžio svyravimai
Gudobelės arbata gali turėti lengvą kraujospūdį mažinantį poveikį. Vis dėlto jis paprastai nėra pakankamas, kad pakeistų medikamentinį gydymą esant hipertenzijai.
Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, būtina gydytojo konsultacija ir reguliari kontrolė.
Poveikis nervų sistemai ir miegui
Gudobelė nėra klasikinė raminamoji žolė, tačiau kai kurie žmonės pastebi, kad vakare išgerta arbata padeda atsipalaiduoti.
Galimos priežastys:
- švelnus centrinės nervų sistemos raminimas,
- sumažėjęs širdies plakimo pojūtis streso metu,
- pats vakaro ritualas, kuris signalizuoja organizmui apie poilsį.
Jei įtampa ar nerimas susiję su širdies plakimo pojūčiu, gudobelė gali padėti netiesiogiai. Tačiau esant stipriam nerimui, panikos epizodams ar lėtinei nemigai, reikalingas išsamesnis įvertinimas.
Kaip paruošti gudobelės arbatą?
Paprastas paruošimo būdas:
- 1 arbatinis šaukštelis džiovintų gudobelės žiedų ar uogų,
- 200 ml karšto (ne verdančio) vandens,
- palaikyti 10–15 minučių,
- perkošti ir gerti šiltą.
Arbatą galima vartoti 1–2 kartus per dieną. Jei tikslas – vakarinis atsipalaidavimas, geriau rinktis vakaro laiką.
Ilgalaikį ir intensyvų vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju, ypač jei turite širdies ar kraujagyslių ligų.
Kada reikėtų atsargumo?
Gudobelė gali sąveikauti su vaistais, skirtais:
- kraujospūdžiui mažinti,
- širdies ritmui reguliuoti,
- širdies nepakankamumui gydyti.
Jei vartojate kardiologinius vaistus, prieš pradėdami reguliariai gerti gudobelės arbatą pasitarkite su gydytoju.
Staigus krūtinės skausmas, stiprus dusulys, nereguliarus pulsas ar alpimas nėra situacijos, kurias reikėtų spręsti žolelių arbatomis. Tokiais atvejais būtina medicininė pagalba.
Ką verta prisiminti?
Gudobelės arbata gali būti švelni, palaikomoji priemonė širdies ir nervų sistemai. Ji gali padėti atsipalaiduoti, palaikyti kraujotaką ir sumažinti lengvą įtampą.
Tačiau tai nėra vaistų pakaitalas ir nepakeičia gydytojo paskirto gydymo. Didžiausią naudą širdžiai ir nervų sistemai suteikia kompleksinis požiūris: fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas.
Jei turite širdies ligų, aukštą kraujospūdį ar nuolatinius miego sutrikimus, pirmas žingsnis turėtų būti konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu.
Šaltiniai
European Medicines Agency – Community herbal monograph on Crataegus species
Cochrane Database of Systematic Reviews – Hawthorn extract for chronic heart failure
European Society of Cardiology Guidelines for cardiovascular disease management
