„Valgykite pagal savo kraujo grupę ir išvengsite ligų“ – ši idėja jau kelis dešimtmečius sulaukia populiarumo. Teigiama, kad 0, A, B ar AB kraujo grupė lemia, kokį maistą geriausiai toleruojame, kaip veikia mūsų imunitetas ir net kokios ligos gresia.
Skamba patraukliai, nes paprasta: sužinai savo kraujo grupę ir gauni aiškų planą. Tačiau klausimas vienas – kiek tame mokslo, o kiek rinkodaros?
Iš kur atsirado teorija
Kraujo grupių dieta išpopuliarėjo po to, kai buvo pasiūlyta idėja, kad skirtingos kraujo grupės susiformavo skirtingais evoliucijos etapais. Pavyzdžiui:
- 0 grupė – „medžiotojai“, turėtų valgyti daugiau mėsos.
- A grupė – „žemdirbiai“, jiems tinka augalinė mityba.
- B grupė – „klajokliai“, geriau toleruoja pieno produktus.
Teorija logiška paviršiuje, tačiau problema – trūksta tvirtų klinikinių įrodymų.
Ką sako mokslas
Iki šiol atlikti tyrimai nerodo, kad mitybos efektyvumas reikšmingai priklausytų nuo kraujo grupės.
Kai kurie žmonės pagerina savijautą laikydamiesi „kraujo grupės dietos“, tačiau analizė rodo, kad nauda kyla ne dėl kraujo grupės, o dėl bendrų pokyčių:
- mažiau perdirbto maisto,
- daugiau daržovių,
- geresnė struktūra mityboje.
Tai veiktų nepriklausomai nuo kraujo grupės.
Kur yra dalis tiesos
Yra mokslinių duomenų, kad kraujo grupė gali būti susijusi su tam tikra ligų rizika. Pavyzdžiui:
- 0 grupė siejama su mažesne trombozių rizika.
- Kai kurios kitos grupės gali turėti didesnę tam tikrų širdies ligų ar skrandžio problemų tikimybę.
Tačiau tai nereiškia, kad mityba turi būti visiškai skirtinga. Rizika priklauso nuo daugelio veiksnių – genetikos, svorio, fizinio aktyvumo, rūkymo.
Dažniausi mitai
Mitas: „Jei valgote ne pagal savo kraujo grupę, maistas tampa toksiškas.“
Nėra mokslinių įrodymų, kad organizmas „atmeta“ produktus dėl kraujo grupės.
Mitas: „Kraujo grupė lemia svorio metimo sėkmę.“
Svorio mažėjimą lemia kalorijų balansas, baltymų kiekis, fizinis aktyvumas – ne ABO sistema.
Mitas: „Vien kraujo grupė parodo idealų maisto planą.“
Žmonių metabolizmas daug sudėtingesnis nei vienas genetinis žymuo.
Kas iš tikrųjų svarbiau už kraujo grupę
Mitybą labiau lemia:
- individualus toleravimas (pvz., laktozė, glitimas),
- insulino jautrumas,
- žarnyno mikrobiota,
- bendras kalorijų kiekis,
- fizinis aktyvumas.
Tai turi daug didesnį poveikį nei ABO kraujo tipas.
Nuo ko pradėti vietoje „kraujo grupės dietos“
Jei norite pagerinti sveikatą, pradėkite nuo universalių principų:
- daugiau daržovių ir skaidulų;
- pakankamas baltymų kiekis;
- mažiau perdirbto maisto;
- stabilus kūno svoris;
- reguliarus judėjimas.
Šie veiksniai veikia nepriklausomai nuo kraujo grupės.
Išvada – patraukli idėja, bet ne pagrindas sprendimams
Kraujo grupė gali turėti tam tikrą ryšį su ligų rizika, tačiau ji nėra mitybos „instrukcijų knyga“. Iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad dieta pagal kraujo grupę suteiktų pranašumą prieš subalansuotą, individualiai pritaikytą mitybą.
Sveikata retai priklauso nuo vieno veiksnio. Ji formuojasi iš daugelio kasdienių įpročių, o ne iš vieno biologinio parametro.
