Saldumynai dažnai siejami su energijos pliūpsniu ar geresne nuotaika. Tačiau ilgainiui perteklinis cukraus vartojimas gali paveikti ne tik svorį ar gliukozės kiekį kraujyje – pokyčiai neretai pasimato ir odoje.
Spuogai, pilkšvas atspalvis, ankstyvos raukšlės ar sumažėjęs elastingumas – visa tai gali būti susiję su hormoniniais svyravimais ir uždegiminiais procesais, kuriuos skatina dažnas cukraus perteklius. Pažiūrėkime, kas vyksta organizme ir kodėl veidrodis kartais tampa pirmuoju įspėjimu.
Kaip cukrus veikia hormonus?
Suvalgius daug greitai pasisavinamų angliavandenių (saldumynų, saldintų gėrimų, baltų miltų gaminių), staigiai pakyla gliukozės kiekis kraujyje. Organizmas reaguoja išskirdamas insuliną – hormoną, kuris padeda gliukozei patekti į ląsteles.
Dažni ir dideli gliukozės šuoliai gali sukelti:
- padidėjusią insulino gamybą,
- sumažėjusį jautrumą insulinui (insulino rezistenciją),
- androgenų (vyriškųjų hormonų) aktyvumo padidėjimą.
Būtent šie hormoniniai pokyčiai turi tiesioginį ryšį su oda.
Cukrus ir aknė: koks ryšys?
Padidėjęs insulino kiekis gali skatinti androgenų aktyvumą. Androgenai didina riebalinių liaukų veiklą, todėl oda gamina daugiau sebumo (riebalų).
Daugiau sebumo kartu su odos ląstelių sankaupomis gali užkimšti poras – taip susidaro spuogai. Be to, cukraus perteklius gali skatinti uždegiminius procesus, kurie pablogina aknės eigą.
Tyrimai rodo, kad mityba su aukštu glikeminiu indeksu dažniau siejama su aknės pasireiškimu, ypač paaugliams ir jauniems suaugusiesiems. Tai nereiškia, kad vienas šokolado gabalėlis sukels bėrimą, tačiau nuolatinis cukraus perteklius gali prisidėti prie problemos.
Glikacija: tylus odos senėjimo mechanizmas
Viena iš mažiau žinomų, bet svarbių pasekmių – glikacija. Tai procesas, kai gliukozės molekulės jungiasi prie baltymų, pavyzdžiui, kolageno ir elastino.
Kolagenas atsakingas už odos stangrumą, elastinas – už elastingumą. Kai šie baltymai pažeidžiami glikacijos metu:
- oda gali tapti mažiau elastinga,
- atsiranda ankstyvos raukšlės,
- veido kontūras gali prarasti aiškumą.
Šie pokyčiai vyksta palaipsniui, todėl dažnai nepastebimi iš karto. Tačiau ilgainiui jie atsispindi veidrodyje.
Uždegimas ir „pavargusi“ oda
Didelis cukraus kiekis gali skatinti sisteminį, žemo laipsnio uždegimą organizme. Uždegiminiai procesai gali turėti įtakos:
- odos paraudimui,
- jautrumui,
- lėtesniam gijimui,
- blankiam atspalviui.
Oda tampa tarsi bendros vidinės būklės atspindys. Jei mityboje dominuoja perdirbti angliavandeniai, tai gali paveikti ir jos išvaizdą.
Ar reikia visiškai atsisakyti cukraus?
Visiškas cukraus eliminavimas nėra būtinas daugumai žmonių. Svarbiausia – kiekis ir dažnis.
Naudingesnis požiūris:
- riboti saldintus gėrimus,
- mažinti perdirbtų desertų vartojimą,
- rinktis sudėtinius angliavandenius (pilno grūdo produktus),
- derinti angliavandenius su baltymais ir skaidulomis, kad gliukozės šuoliai būtų mažesni.
Taip stabilizuojamas insulino atsakas ir mažinama hormoninių svyravimų rizika.
Kada verta pasitarti su specialistu?
Jei aknė yra sunki, skausminga ar atspari įprastoms priemonėms, verta kreiptis į dermatologą. Kartais problema susijusi ne tik su mityba, bet ir su hormoniniais sutrikimais, policistinių kiaušidžių sindromu ar kitomis būklėmis.
Taip pat, jei įtariate insulino rezistenciją ar turite padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, reikalingas gydytojo įvertinimas ir tyrimai.
Kodėl tai matosi veidrodyje?
Oda – didžiausias mūsų organas ir jautrus hormonų bei uždegimo pokyčiams. Dažni cukraus perteklių lydintys gliukozės šuoliai gali paveikti tiek riebalinių liaukų veiklą, tiek kolageno struktūrą.
Rezultatas – daugiau spuogų, mažiau elastinga oda, greitesni senėjimo požymiai. Tai nevyksta per naktį, tačiau ilgalaikiai įpročiai turi aiškią kryptį.
Saikas, subalansuota mityba ir stabilus cukraus kiekis kraujyje dažnai yra efektyvesnė „grožio priemonė“ nei brangūs kremai. Jei kyla abejonių dėl hormonų ar odos būklės, saugiausia pradėti nuo gydytojo ar dermatologo konsultacijos.
Šaltiniai
Harvard T.H. Chan School of Public Health – Carbohydrates and blood sugar
American Academy of Dermatology – Acne causes and management
Delgado-Lista J. et al. (2011). Dietary glycemic index and acne. Journal of the American Academy of Dermatology
