Amarilis dažnai nuvilia ne todėl, kad yra „lepus“, o todėl, kad su juo elgiamasi kaip su paprastu kambariniu augalu. Pasodini, palaistai – ir tikiesi žiedų. O jis arba leidžia vien lapus, arba visai sustoja.
Tiesa paprasta: amarilis turi aiškų ritmą – augimas, žydėjimas, poilsis. Jei šito nepaisai, žiedų gali ir nesulaukti.
Šiame straipsnyje – konkretus planas, ką daryti, kad amarilis ne tik augtų, bet ir kasmet žydėtų stipriai.
Šviesa ir vieta – čia prasideda visas rezultatas
Amarilis negali žydėti tamsoje. Jei jam trūksta šviesos, jis visą energiją skirs lapams.
Geriausia vieta – kuo arčiau lango, idealiai pietinė ar pietrytinė palangė. Lietuvoje, ypač ankstyvą pavasarį, šviesos vis dar trūksta, todėl kiekvienas papildomas šviesos kiekis daro skirtumą.
Jei augalas stovi kambario gilumoje, rezultatas dažniausiai vienas – ištįsę lapai ir silpnas arba visai neįvykęs žydėjimas.
Laistymas – vieta, kur dažniausiai „nuskandinamas“ amarilis
Didžiausia klaida – per daug vandens. Amarilio svogūnas jautrus drėgmei, todėl nuolat šlapia žemė greitai sukelia puvimą.
Kol dar nematyti žiedstiebio, laistyti reikia labai saikingai. Kai jis pradeda augti, vandens galima šiek tiek daugiau, bet vis tiek su saiku – žemė turi pradžiūti tarp laistymų.
Svarbi detalė – vandens nepilkite ant paties svogūno. Geriau pilti į vazono kraštą, kad drėgmė pasiektų šaknis, bet nepažeistų augalo pagrindo.
Vazonas ir sodinimas – mažiau yra geriau
Amarilis nemėgsta per didelio vazono. Kai jam per daug vietos, jis daugiau investuoja į šaknis, o ne į žiedus.
Svogūnas sodinamas taip, kad dalis jo liktų virš žemės. Tai ne tik sumažina puvimo riziką, bet ir skatina sveikesnį augimą.
Jei svogūną užkasite per giliai, jis ilgiau „sėdės“ ir gali visai nepradėti žydėti.
Tręšimas – investicija į kitus metus
Žydėjimo metu trąšos didelės įtakos nebeturi – augalas naudoja tai, ką sukaupė anksčiau. Todėl svarbiausias laikotarpis – po žydėjimo.
Kai žiedai nuvysta, prasideda darbas „kitam sezonui“. Tada amarilį reikia tręšti reguliariai, kad svogūnas sukauptų energijos naujam žiedstiebiui.
Jei šį etapą praleisite, kitais metais gali būti tik lapai.
Poilsio periodas – be jo nebus žiedų
Tai vieta, kur daug kas suklysta. Amarilis negali žydėti be poilsio.
Rudenį laistymas mažinamas, kol galiausiai visai sustabdomas. Lapai pradeda gelsti – tai normalu. Tada svogūnas paliekamas vėsesnėje vietoje kelioms savaitėms.
Po šio „poilsio“ augalas vėl perkeliamas į šviesą ir šilumą. Būtent tada jis „pabunda“ ir pradeda formuoti žiedstiebį.
Jei laikysite jį aktyvų visus metus – jis tiesiog neturės kada sukaupti jėgų.
Pabaiga
Amarilis nėra sudėtingas augalas, bet jis reikalauja tvarkos. Šviesa, saikingas laistymas ir privalomas poilsis – trys dalykai, nuo kurių priklauso viskas.
Jei jų laikysitės, žiedai bus ne atsitiktinumas, o natūralus rezultatas. Ir kiekvienais metais vis stipresnis.
