Aukštas kraujospūdis dažnai nejaučiamas, bet ilgainiui daro įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai. Dėl to natūralu, kad žmonės ieško paprastesnių būdų jį suvaldyti, pavyzdžiui, per mitybą ar žolelių arbatas.
Arbata gali būti naudinga kasdienio gyvenimo dalis, tačiau svarbu suprasti jos ribas. Ji nėra gydymas, bet tam tikromis sąlygomis gali šiek tiek prisidėti prie geresnės savijautos.
Šiame straipsnyje aptarsime, kurios arbatos iš tikrųjų siejamos su kraujospūdžio mažinimu, kaip jas paruošti ir kada verta išlikti atsargiems.
Kas vyksta esant aukštam kraujospūdžiui
Kraujospūdis didėja, kai kraujas stipriau spaudžia kraujagyslių sieneles. Dažniausiai tai susiję su kelių veiksnių deriniu, o ne viena aiškia priežastimi.
Kraujagyslės gali tapti mažiau elastingos, organizme gali kauptis daugiau skysčių, taip pat svarbų vaidmenį turi nervų sistema ir stresas. Gyvenimo būdas, ypač druskos kiekis, fizinis aktyvumas ir miego kokybė, taip pat turi didelę reikšmę.
Arbatos poveikis šioje vietoje yra gana subtilus. Kai kurios jų gali padėti šiek tiek atpalaiduoti kraujagysles ar veikti raminančiai, bet tai nėra stiprus ar greitas efektas.
Kokios arbatos gali būti naudingos
Ne visos „žolelių arbatos nuo spaudimo“ turi pagrįstą poveikį. Vis dėlto yra kelios, kurios dažniau minimos moksliniuose tyrimuose.
Hibisko arbata laikoma viena labiausiai ištirtų. Ji gali turėti nedidelį kraujospūdį mažinantį poveikį, kuris siejamas su antioksidantais ir poveikiu kraujagyslių funkcijai.
Žalioji arbata taip pat dažnai minima dėl savo polifenolių. Ji gali būti siejama su geresne kraujagyslių būkle, tačiau poveikis dažniausiai yra ilgalaikis ir nedidelis.
Ramunėlių ar melisų arbata veikia kitaip. Jos tiesiogiai nemažina kraujospūdžio, bet gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti miegą, o tai netiesiogiai svarbu kraujospūdžio kontrolei.
Kaip paruošti arbatą, kad poveikis būtų realus
Didelė dalis naudos priklauso ne nuo pačios arbatos „pavadinimo“, o nuo to, kaip ji vartojama.
Pirmiausia svarbus reguliarumas. Vienas puodelis kartą per savaitę neturės jokio pastebimo poveikio. Dažniau kalbama apie kasdienį vartojimą.
Antra, svarbi koncentracija. Per silpna arbata gali neturėti jokio apčiuopiamo poveikio, tačiau per stipri taip pat nėra būtina. Dažniausiai pakanka laikytis standartinių rekomendacijų, pavyzdžiui, vienas arbatinis šaukštelis žolelių puodeliui vandens ir kelių minučių plikymas.
Trečia, temperatūra ir laikas. Užpylus verdančiu vandeniu ir leidus pritraukti apie 5–10 minučių, išgaunama daugiau veikliųjų medžiagų nei greitai užpylus ir iškart nukošus.
Svarbu ir kontekstas. Arbata veikia geriau kaip dalis bendro režimo, kai:
- mažinamas druskos kiekis;
- pakankamai judama;
- skiriama dėmesio miegui;
- valdomas stresas.
Kada arbata nepadės ir reikia daugiau nei „natūralių priemonių“
Svarbu aiškiai suprasti ribas. Jei kraujospūdis yra nuolat padidėjęs, arbata jo „neišgydys“.
Ypač atsargiems reikėtų būti, jei:
- jau vartojate vaistus nuo kraujospūdžio;
- kraujospūdis yra stipriai padidėjęs;
- jaučiate simptomus, tokius kaip galvos svaigimas ar spaudimas krūtinėje.
Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju. Kai kurios žolelės gali sąveikauti su vaistais arba sustiprinti jų poveikį.
Ką verta išsinešti
Arbata gali būti naudinga kasdienio gyvenimo dalis, ypač jei ji padeda atsipalaiduoti ir kurti sveikesnius įpročius. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, hibisko ar žalioji arbata, gali turėti nedidelį papildomą poveikį kraujospūdžiui.
Vis dėlto svarbiausia yra nuoseklumas ir bendras gyvenimo būdas. Vien arbata nepakeis mitybos, fizinio aktyvumo ar gydymo plano.
Jei turite nuolat padidėjusį kraujospūdį ar abejonių dėl savo būklės, verta pasitarti su gydytoju. Tai padės išvengti savidiagnostikos klaidų ir pasirinkti saugiausią kelią.
Šaltiniai:
European Society of Cardiology (ESC) gairės dėl hipertenzijos
American Heart Association (AHA) informacija apie kraujospūdį
McKay DL, Blumberg JB. Hibiscus sabdariffa ir kraujospūdis, „Nutrition Reviews“
