Agurkai atrodo sveiki, sparčiai auga, žydi gausiai, tačiau laukto derliaus nėra. Vieną dieną žiedai puošia visą augalą, o po kelių dienų jie nukrenta ir vietoje jų niekas neužsimezga.
Tokioje situacijoje daugelis ieško trąšų, įtaria ligas ar net kaltina prastas sėklas. Tačiau labai dažnai problema slypi visai kitur – augalas tiesiog negali normaliai apsidulkinti arba patiria aplinkos stresą.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias priežastis, dėl kurių agurkų žiedai krenta, ir ką daryti, kad vietoje žiedų atsirastų vaisiai.
Ne kiekvienas žiedas turi tapti agurku
Pirmiausia verta žinoti, kad dalies žiedų praradimas yra visiškai normalus reiškinys.
Agurkai formuoja vyriškuosius ir moteriškuosius žiedus. Vyriškieji žiedai vaisių neužmezga – jų paskirtis yra apdulkinimas. Kai jie atlieka savo funkciją, natūraliai nukrenta.
Problema atsiranda tada, kai pradeda kristi moteriškieji žiedai arba maži užsimezgę vaisiai.
Dažniausia priežastis – prastas apdulkinimas
Ypač dažnai tai nutinka lauke auginamiems agurkams.
Jeigu žydėjimo metu oras vėsus, lietingas arba labai vėjuotas, vabzdžiai augalus lanko rečiau. Dėl to žiedai lieka neapdulkinti ir netrukus nukrenta.
Šiltnamiuose situacija gali būti panaši. Nors ten šilta, kartais trūksta oro judėjimo ir vabzdžių, todėl dalis žiedų taip pat lieka be apdulkinimo.
Jei matote mažą užuomazgą po žiedu, bet ji pradeda gelsti ir neauga, labai tikėtina, kad problema būtent čia.
Karštis gali sustabdyti vaisių mezgimą
Daugelis mano, kad kuo šilčiau, tuo agurkams geriau. Tačiau per didelis karštis gali duoti priešingą rezultatą.
Kai šiltnamyje temperatūra ilgą laiką viršija 30 °C, augalai patiria stresą. Tokiomis sąlygomis žiedadulkės tampa mažiau gyvybingos, todėl vaisiai mezgasi prasčiau.
Dažnai būtent karštomis savaitėmis sodininkai stebi gausų žydėjimą, bet menką derlių.
Todėl šiltnamį būtina reguliariai vėdinti, ypač saulėtomis dienomis.
Nereguliarus laistymas taip pat daro savo
Agurkai labai jautriai reaguoja į drėgmės svyravimus.
Jei vieną savaitę dirva sausa, o kitą augalai gausiai laistomi, jie patiria stresą. Tokiu atveju pirmiausia nukenčia vaisių mezgimas.
Kartais augalas pats „nusprendžia“, kad neturi pakankamai resursų, ir atsikrato dalies žiedų ar jaunų vaisių.
Būtent todėl agurkams svarbus ne tik vandens kiekis, bet ir reguliarumas.
Per daug azoto – daug lapų, mažai agurkų
Dar viena dažna klaida – per gausus tręšimas.
Jeigu augalas gauna daug azoto, jis pradeda auginti lapus ir naujus ūglius. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad agurkai tiesiog klesti.
Tačiau visas jėgas jie nukreipia į žaliosios masės augimą, o ne į vaisių formavimą.
Jeigu agurkai labai vešlūs, tamsiai žali, bet vaisių mažai, verta peržiūrėti tręšimo režimą.
Kaip padėti agurkams užmegzti daugiau vaisių
Pirmiausia reikia užtikrinti stabilias sąlygas. Agurkams patinka šiluma, tačiau ne kaitra. Jie mėgsta drėgmę, tačiau ne užmirkimą.
Taip pat svarbu reguliariai vėdinti šiltnamį ir sudaryti sąlygas vabzdžiams pasiekti žiedus. Jei auginate veisles, kurioms reikalingas apdulkinimas, tai gali turėti lemiamą reikšmę.
Ne mažiau svarbu stebėti tręšimą. Kai prasideda žydėjimas ir vaisių mezgimas, augalams reikia ne tik azoto, bet ir kalio bei kitų maisto medžiagų.
Ką verta prisiminti, jei agurkai nežeria derliaus
Jei žiedai krenta, tai dar nereiškia, kad augalas serga. Dažniausiai jis tiesiog signalizuoja apie netinkamas sąlygas.
Prieš ieškodami sudėtingų sprendimų, įvertinkite temperatūrą, laistymą ir apdulkinimą. Būtent šios priežastys dažniausiai lemia, kodėl gausiai žydintys agurkai taip ir nesukrauna laukto derliaus.
Kartais užtenka kelių nedidelių pokyčių, kad po kelių savaičių vietoje krentančių žiedų jau skintumėte pirmuosius agurkus.
