Katė, sulaukusi 10–12 metų, jau laikoma vyresnio amžiaus. Iš pirmo žvilgsnio ji gali atrodyti tiesiog ramesnė, daugiau miegoti ar mažiau žaisti. Tačiau po šiais „natūraliais senėjimo požymiais“ kartais slypi ligos, kurios vystosi tyliai ir nepastebimai. Katės instinktyviai slepia silpnumą, todėl šeimininko budrumas tampa pagrindiniu sveikatos apsaugos įrankiu. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios senų kačių ligos ir aiškūs signalai, kurių negalima ignoruoti.
Lėtinis inkstų nepakankamumas
Viena dažniausių vyresnių kačių ligų – lėtinė inkstų liga. Ji vystosi palaipsniui, todėl pirmieji požymiai dažnai būna subtilūs.
Katė pradeda daugiau gerti ir dažniau šlapintis. Gali mažėti svoris, atsirasti blogas burnos kvapas, sumažėti apetitas. Kai liga progresuoja, pasireiškia vangumas, pykinimas, kartais vėmimas.
Ankstyvoje stadijoje liga gali būti valdoma, todėl reguliarūs kraujo ir šlapimo tyrimai vyresnėms katėms yra ypač svarbūs.
Hipertiroidizmas
Tai skydliaukės hormonų perteklius, dažnas vyresnėms nei 8 metų katėms. Liga pagreitina medžiagų apykaitą.
Tipiniai požymiai – svorio kritimas nepaisant gero ar net padidėjusio apetito, neramumas, padažnėjęs širdies ritmas, kartais vėmimas ar viduriavimas. Kai kurios katės tampa neįprastai aktyvios arba irzlios.
Hipertiroidizmas gydomas, tačiau svarbiausia jį laiku atpažinti.
Cukrinis diabetas
Vyresnėms, ypač turinčioms antsvorį katėms, gali išsivystyti diabetas. Pirmieji požymiai primena inkstų ligą – padidėjęs troškulys ir dažnesnis šlapinimasis.
Taip pat gali atsirasti svorio kritimas, vangumas, kartais silpnumas galinėse kojose. Laiku pradėtas gydymas leidžia kontroliuoti ligą ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.
Sąnarių ligos ir artritas
Ilgą laiką buvo manoma, kad katės retai serga artritu, tačiau šiandien žinoma, kad tai labai dažna vyresnių kačių problema.
Katė gali mažiau šokinėti, vengti laipiojimo, tapti mažiau aktyvi. Kartais pasikeičia jos elgesys – ji tampa dirglesnė liečiant nugarą ar klubus. Tai dažnai palaikoma „tingumu“, nors iš tiesų gali būti skausmas.
Dantų ir burnos ligos
Burnos ertmės problemos vyresnėms katėms pasitaiko labai dažnai. Nemalonus kvapas iš burnos, seilėtekis, sunkesnis kramtymas ar maisto vengimas gali rodyti dantenų uždegimą ar kitus pažeidimus.
Negydomos burnos ligos gali paveikti ir vidaus organus, todėl reguliarus burnos patikrinimas yra būtinas.
Su amžiumi didėja ir navikinių ligų rizika. Jie gali būti tiek gerybiniai, tiek piktybiniai. Kartais pirmasis požymis – apčiuopiamas gumbelis, kartais – nepaaiškinamas svorio kritimas, apatija ar apetito sumažėjimas.
Bet koks naujai atsiradęs darinys ar ilgiau nei kelias savaites trunkantis svorio kritimas turėtų būti ištirtas.
Elgesio pokyčiai ir kognityvinis silpnėjimas
Vyresnės katės gali pradėti elgtis neįprastai: klaidžioti naktimis, garsiai kniaukti be aiškios priežasties, pasimesti pažįstamoje aplinkoje. Tai gali būti kognityvinės funkcijos silpnėjimo požymiai.
Tačiau prieš darant išvadas, būtina atmesti skausmą ar kitas medicinines priežastis.
Kada kreiptis į veterinarą
Bet koks staigus svorio pokytis, padidėjęs troškulys, elgesio pasikeitimai ar apetito sumažėjimas vyresnei katei nėra „normalus senėjimas“. Tai signalas, kad reikia patikrinimo.
Vyresnėms nei 10 metų katėms rekomenduojamos profilaktinės apžiūros bent kartą per metus, o idealiu atveju – kas pusmetį.
Kodėl ankstyvas pastebėjimas keičia viską
Daugelis senų kačių ligų nėra išgydomos visiškai, tačiau jas galima sėkmingai kontroliuoti. Ankstyva diagnozė leidžia sulėtinti progresavimą ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę dar daugelį metų.
Vyresnė katė nėra „problema“. Ji tiesiog reikalauja daugiau dėmesio, stebėjimo ir švelnumo.
