Mažas, smalsus, nuolat judantis graužikas su ilga uodega ir didelėmis akimis – degu dažnai supainiojamas su žiurkėnu ar net smiltpele. Gyvūnų parduotuvėje jis atrodo mielas ir nereikalaujantis daug vietos. Tačiau parsivežus namo paaiškėja: tai ne „narvelio augintinis“, o aktyvi, sociali ir gana reikli būtybė.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo degu skiriasi nuo žiurkėno, kokių sąlygų jam reikia, ir kam šis gyvūnas tikrai netiks. Tinkamai prižiūrimas degu gali tapti itin įdomiu, netgi interaktyviu šeimos nariu.
Degu – ne žiurkėnas
Nors pavadinime kartais atsiranda žodis „žiurkėnas“, degu (Octodon degus) yra visai kita rūšis. Jis kilęs iš Čilės ir gamtoje gyvena kolonijomis. Skirtingai nei dauguma žiurkėnų, kurie yra vienišiai ir aktyvūs naktį, degu:
– yra socialus ir neturėtų būti laikomas vienas,
– aktyvus dieną,
– gali išmokti atpažinti šeimininką ir reaguoti į balsą.
Laikyti degu po vieną dažnai reiškia pasmerkti jį nuoboduliui ir stresui. Idealus variantas – bent du tos pačios lyties individai, augę kartu arba tinkamai supažindinti.
Narvas: aukštis svarbiau už plotį
Degu – ne tik bėgikas, bet ir puikus laipiotojas. Todėl jam reikia aukšto, kelių aukštų narvo su platformomis, šakomis, tuneliais. Minimalus vienai porai rekomenduojamas dydis – kuo didesnis, tuo geriau, tačiau svarbiausia vertikali erdvė.
Plastikiniai narvai netinka – degu stipriai graužia ir gali juos sugadinti. Geriausia rinktis metalinę konstrukciją su saugiu, tvirtu dugnu.
Narve būtinas:
– kokybiškas šienas,
– smėlio vonelė kailiui (ne vanduo),
– bėgimo ratas su vientisu paviršiumi (be grotelių),
– slėptuvės.
Vandens vonios degu nereikalingos – jų kailis prisitaikęs sausam klimatui.
Mityba: jokio cukraus
Tai viena svarbiausių vietų, kur dažnai daromos klaidos. Degu yra itin jautrūs cukrui ir turi polinkį į diabetą. Net nedideli saldžių produktų kiekiai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Jų raciono pagrindas – šienas ir specialiai degu skirti pašarai be pridėtinio cukraus. Vaisiai, medus, saldūs užkandžiai ar net kai kurios daržovės turi būti griežtai ribojami arba visai neduodami.
Jeigu degu pradeda daugiau gerti, dažnai šlapintis, tampa vangus ar krenta svoris – būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarą. Diabetas šiai rūšiai nėra retenybė.
Degu – protingi ir aktyvūs gyvūnai. Jiems reikia kasdienės veiklos ir aplinkos praturtinimo. Vien tik ratas problemos neišspręs. Nuobodžiaujantis degu gali tapti agresyvus, pradėti kandžioti groteles ar pešti kailį.
Svarbu žinoti, kad degu uodega – labai jautri. Niekada negalima jo kelti už uodegos. Oda gali nuslysti, o tai sukels rimtą sužalojimą.
Degu galima pratinti prie rankų, tačiau tai turi vykti ramiai ir kantriai. Staigūs judesiai ar griebimas iš viršaus sukelia stresą – plėšrūnai gamtoje puola būtent taip.
Kada degu – netinkamas pasirinkimas?
Jeigu ieškote augintinio vaikui, kurį būtų galima dažnai imti į rankas, degu gali nuvilti. Tai nėra pliušinis gyvūnas. Jis vertina stabilumą, rutiną ir ramų bendravimą.
Taip pat šis graužikas netiks žmonėms, kurie negali skirti laiko kasdieniam narvo valymui, stebėjimui ir socialinei sąveikai. Degu gyvena apie 6–8 metus, kartais ir ilgiau – tai ilgalaikis įsipareigojimas.
Mažas kūnas, dideli poreikiai
Degu – be galo įdomus augintinis tiems, kurie domisi gyvūnų elgsena ir yra pasirengę investuoti laiką bei pastangas. Tinkamai prižiūrimas jis gali būti aktyvus, smalsus ir net komunikabilus.
Tačiau prieš įsigyjant svarbu suprasti: tai ne dekoratyvinis narvo gyventojas. Tai sociali, jautri būtybė, kuriai reikia erdvės, tinkamos mitybos ir atsakingo šeimininko.
