Atrodo, kad Europos gyvūnija jau seniai ištirta ir aprašyta, tačiau gamta vis dar pateikia netikėtumų. Pietų Europoje dirbantys biologai užfiksavo iki šiol nežinomą roplį, kurio išvaizda ir judėjimo būdas primena tiek driežą, tiek gyvatę. Šis atradimas svarbus ne sensacijos požiūriu, o todėl, kad leidžia geriau suprasti evoliucijos procesus ir biologinės įvairovės trapumą.
Kaip buvo atrasta ši neįprasta rūšis?
Atradimas įvyko vykdant ilgalaikius lauko tyrimus Viduržemio regiono ekosistemose. Mokslininkų dėmesį patraukė roplys, kuris judėjo banguojančiai, panašiai kaip gyvatė, tačiau turėjo driežams būdingą galvos formą. Iš pradžių manyta, kad tai žinomos rūšies individas su vystymosi anomalijomis, tačiau detalesni anatominiai ir genetiniai tyrimai parodė, jog tai – savarankiška, iki šiol neaprašyta rūšis.
Driežas ar gyvatė – kaip tai paaiškina mokslas?
Nors viešojoje erdvėje šis gyvūnas dažnai vadinamas „driežo ir gyvatės hibridu“, biologiniu požiūriu tai netikslu. Gamtoje tokie kryžminimai tarp skirtingų roplių grupių praktiškai nevyksta. Mokslininkai šią rūšį apibūdina kaip pereinamojo tipo roplį, atstovaujantį evoliucinei linijai, kurioje palaipsniui nyksta galūnės.
Gyvūno kūnas yra pailgas, galūnės – smarkiai sumažėjusios ir funkciškai beveik nenaudojamos, o judėjimas primena gyvatės slinkimą. Tuo pačiu kai kurie anatominiai bruožai, tokie kaip galvos struktūra ar žandikaulis, išlieka artimesni driežams. Tai gyvas pavyzdys, kaip evoliucija vyksta ne staigiais šuoliais, o per ilgą laiką.
Kodėl šis atradimas svarbus?
Tokios rūšys yra itin vertingos mokslui, nes padeda geriau suprasti, kaip iš galūnėtus protėvius turėjusių roplių evoliucionavo šiuolaikinės gyvatės. Be to, šis atradimas parodo, kad net Europoje vis dar egzistuoja ne iki galo ištirtos buveinės, kuriose galima aptikti naujų rūšių.
Tai taip pat priminimas, jog žmogaus veikla – urbanizacija, klimato kaita, buveinių naikinimas – gali sunaikinti gyvūnus, kurių mokslas dar net nespėjo pažinti.
Ar šis roplys pavojingas žmonėms?
Remiantis dabartiniais tyrimais, ši rūšis žmonėms pavojaus nekelia. Ji nėra nuodinga, vengia kontakto su žmonėmis ir minta smulkiais bestuburiais. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad bet koks laukinių gyvūnų trikdymas yra nepageidaujamas. Radus tokį roplį gamtoje, nereikėtų jo liesti ar bandyti parsinešti į namus – geriausia apie radinį informuoti atsakingas gamtosaugos institucijas.
Gamta vis dar turi ką papasakoti
Naujos rūšies atradimas Europoje dar kartą primena, kad gyvūnai nėra nei eksperimentai, nei pramoga. Jie yra sudėtingų, tūkstantmečius trunkančių procesų rezultatas ir turi teisę egzistuoti be žmogaus kišimosi. Kuo geriau tai suprasime, tuo daugiau galimybių turėsime išsaugoti biologinę įvairovę ateities kartoms.
