Po sterilizacijos daugelis kačių pasikeičia ne tik elgesiu, bet ir fiziologija. Katė gali tapti ramesnė, mažiau judri, o jos apetitas dažnai padidėja. Būtent šiame etape šeimininkai neretai daro klaidas, manydami, kad „katė ta pati, tik neberujoja“. Iš tiesų netinkamai parinktas maistas po sterilizacijos yra viena pagrindinių antsvorio ir šlapimo takų problemų priežasčių. Šiame straipsnyje paaiškinama, kokios klaidos daromos dažniausiai ir kaip jų išvengti.
Kas pasikeičia katės organizme po sterilizacijos
Po sterilizacijos sulėtėja medžiagų apykaita ir sumažėja energijos poreikis. Tuo pačiu metu padidėja apetitas, nes keičiasi hormonų balansas. Jei maistas nepakoreguojamas, katė pradeda kaupti riebalus net ir valgydama tą patį kiekį kaip anksčiau.
Iš katės perspektyvos tai nėra „persivalgymas“, o natūrali organizmo reakcija. Todėl atsakomybė tenka šeimininkui.
Klaida Nr. 1 – manymas, kad tinka bet koks „suaugusių kačių“ maistas
Viena dažniausių klaidų – šerti sterilizuotą katę įprastu suaugusių kačių maistu. Toks maistas dažnai turi per daug kalorijų ir riebalų, kurie nebeatitinka sumažėjusio energijos poreikio.
Sterilizuotoms katėms skirtas maistas paprastai:
- turi mažesnį kaloringumą
- padeda kontroliuoti svorį
- palaiko šlapimo takų sveikatą
Tai nėra rinkodaros triukas, o mitybos korekcija pagal fiziologinius pokyčius.
Klaida Nr. 2 – per didelės porcijos
Net ir tinkamas maistas tampa problema, jei porcijos per didelės. Daugelis šeimininkų remiasi „akimi“ arba katės elgesiu, o ne rekomendacijomis. Katė gali prašyti maisto ne todėl, kad yra alkana, o todėl, kad jai nuobodu ar tai tapo įpročiu.
Svarbu:
- sverti maistą, bent pradžioje
- laikytis gamintojo normų pagal katės svorį
- reguliariai vertinti katės kūno būklę, ne tik svorį
Klaida Nr. 3 – per didelis skanėstų kiekis
Skanėstai dažnai „neįskaičiuojami“ į dienos normą. Tačiau net keli skanėstai per dieną gali ženkliai padidinti suvartojamų kalorijų kiekį, ypač jei katė mažai juda.
Sterilizuotai katei skanėstai turėtų būti išimtis, o ne kasdienė rutina. Jei norisi apdovanoti, tą geriau daryti žaidimu ar dėmesiu.
Klaida Nr. 4 – ignoruojama šlapimo takų rizika
Sterilizuotos katės, ypač patinai, turi didesnę riziką šlapimo takų problemoms. Netinkamas maistas, mažas vandens suvartojimas ir antsvoris šią riziką dar labiau padidina.
Renkantis maistą verta atkreipti dėmesį, ar jis padeda palaikyti tinkamą šlapimo pH ir skatina gerti daugiau vandens. Drėgnas maistas dažnai yra naudinga raciono dalis.
Klaida Nr. 5 – staigus maisto pakeitimas
Kai pastebima, kad katė pradeda tukti, maistas neretai pakeičiamas staiga. Tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą ar vėmimą.
Maisto keitimas turėtų vykti palaipsniui, per kelias dienas ar net savaitę, maišant seną ir naują maistą.
Kada verta pasitarti su veterinaru
Jei katė po sterilizacijos:
- greitai priauga svorio
- tampa labai apatiška
- turi šlapinimosi problemų
- nuolat prašo maisto
Veterinaras gali padėti įvertinti ne tik mitybą, bet ir bendrą sveikatos būklę. Kartais problema slypi ne maiste, o kituose veiksniuose.
Kaip iš tikrųjų maitinti sterilizuotą katę
Sterilizacija yra atsakingas sprendimas, tačiau ji reikalauja ir atsakingos priežiūros po jos. Tinkamai parinktas maistas, teisingos porcijos ir pastovumas padeda katei išlikti sveikai, aktyviai ir išvengti problemų, kurios dažnai laikomos „neišvengiamomis“. Iš tiesų dauguma jų kyla ne dėl sterilizacijos, o dėl netinkamų sprendimų po jos.
