Gyvūnai

Išvalius arklidę, mėšlo krūva dažnam atrodo tik kaip problema, kurią reikia kuo greičiau išvežti. Tačiau ūkyje tai – vertingas organinis išteklius. Tinkamai tvarkomas arklio mėšlas gali tapti natūralia trąša, dirvožemio gerintoju ir svarbia ekologinės sistemos dalimi. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl arklio mėšlas laikomas naudingu, kaip jį saugiai panaudoti ir kokių klaidų vengti. Kodėl arklio mėšlas […]

Arklys stoviniuoja garde ir kantriai laukia vakarinių pašarų. Šeimininkas atneša kibirą grūdų – atrodo, viskas paprasta. Tačiau ar tikrai? Arklio mityba – viena dažniausių sveikatos problemų priežasčių, o klaidos čia gali kainuoti labai brangiai. Šiame straipsnyje paaiškinsime, ką arkliai turi ėsti kasdien, kaip veikia jų virškinimo sistema ir kokių klaidų reikėtų vengti, kad išsaugotume jų

Triušiai dažnai siejami su mažais, dekoratyviniais augintiniais, tačiau pasaulyje egzistuoja ir įspūdingai didelių veislių. Kai kurie iš jų gali sverti tiek, kiek vidutinio dydžio šuo. Didieji triušiai traukia dėmesį ne tik savo dydžiu, bet ir ramiu charakteriu, todėl vis dažniau auginami kaip naminiai augintiniai. Vis dėlto jų priežiūra skiriasi nuo mažesnių veislių, todėl prieš įsigyjant

Miksomatozė – viena pavojingiausių virusinių ligų, galinčių paveikti triušius. Ji plinta greitai ir dažnai sukelia sunkias komplikacijas, todėl apie ją turėtų žinoti kiekvienas triušio šeimininkas. Nors ši liga dažniau siejama su laukiniais triušiais, pavojus išlieka ir namuose auginamiems augintiniams. Laiku atpažinti simptomai ir prevencija gali padėti apsaugoti triušį nuo rimtų pasekmių. Kas yra miksomatozė? Miksomatozė

Olandų nykštukinis triušis – viena populiariausių dekoratyvinių triušių veislių pasaulyje. Mažas dydis, apvalus snukutis ir didelės akys daro jį itin patrauklų augintinių mėgėjams. Tačiau nepaisant mielos išvaizdos, šie triušiai turi savitą charakterį ir specifinių priežiūros poreikių. Prieš įsigyjant tokį augintinį verta suprasti, kuo ši veislė išsiskiria. Išvaizda ir dydis Olandų nykštukiniai triušiai yra vieni mažiausių

Plati stepė, vėjas kilnoja žolę, o horizonte – laisvai bėganti arklių banda. Toks vaizdas daugeliui asocijuojasi su tikra laukine gamta. Tačiau šiandien tikrų laukinių arklių pasaulyje liko labai nedaug, o dalis vadinamų „laukinių“ iš tiesų yra sulaukėję naminiai arkliai. Kur šiandien gyvena laukiniai arkliai? Kuo skiriasi tikri laukiniai nuo sulaukėjusių? Ir kodėl jų ateitis tokia

Pamačius kieme prabėgančią žiurkę, daugelis instinktyviai krūpteli. Tuo tarpu namuose auginama dekoratyvinė žiurkė ramiai snaudžia hamake ir laukia bendravimo su šeimininku. Atrodo, tas pats gyvūnas – tačiau ar tikrai? Žiurkės – itin prisitaikančios, protingos ir įvairialypės. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokios pagrindinės žiurkių rūšys egzistuoja, kuo jos skiriasi tarpusavyje ir kur gyvena. Taip pat aptarsime, kuo

Naujasis žiurkėnas jau namuose: smalsiai tyrinėja narvelį, sukinėja nosytę ir kartais sustingsta, tarsi klausytųsi kiekvieno garso. Liko vienas svarbus klausimas – kaip jį pavadinti? Vardas nėra tik smagi detalė. Nors žiurkėnai nereaguoja į vardą taip kaip šunys, nuosekliai kartojamas švelnus kreipinys padeda kurti rutiną ir saugumo jausmą. Žemiau – populiarūs lietuviški žiurkėnų vardai pagal abėcėlę

Mažas, smalsus, nuolat judantis graužikas su ilga uodega ir didelėmis akimis – degu dažnai supainiojamas su žiurkėnu ar net smiltpele. Gyvūnų parduotuvėje jis atrodo mielas ir nereikalaujantis daug vietos. Tačiau parsivežus namo paaiškėja: tai ne „narvelio augintinis“, o aktyvi, sociali ir gana reikli būtybė. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuo degu skiriasi nuo žiurkėno, kokių sąlygų jam