Gyvūnai

Pavasarį vilkų urvuose gimsta jaunikliai – akli, bejėgiai ir visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų. Sunku patikėti, kad po kelių mėnesių jie jau pradės mokytis medžioti ir išgyventi laukinėje gamtoje. Vilko jauniklio kelias iki savarankiško plėšrūno yra ilgas ir sudėtingas. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip vyksta šis procesas ir kodėl jis neįmanomas be gaujos. Pirmieji gyvenimo mėnesiai: visiška

Natūralus viščiukų perinimas po višta – vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų išperinti jauniklius. Perinti pasiryžusi višta (vadinama perėtoja) pati reguliuoja temperatūrą, drėgmę ir rūpinasi kiaušiniais. Tačiau net ir šiuo atveju svarbu žinoti pagrindinius principus, kad išvengtumėte klaidų. Tinkamos sąlygos ir minimalus trikdymas – sėkmingo perinimo pagrindas. Kiek trunka perinimas? Viščiukų perinimas paprastai trunka apie 21

Nuotraukose – keistas gyvūnas: panašus į šunį, su juostomis ant nugaros, lyg mažas tigras. Dar keisčiau tai, kad jis gyveno visai neseniai – ir vis dėlto šiandien jo nebėra. Tasmanijos tigras, dar vadinamas tilacinu, yra vienas paslaptingiausių išnykusių plėšrūnų. Jo istorija kelia klausimą – kaip gyvūnas gali išnykti per tokį trumpą laiką ir kokią vietą

Tigras ir liūtas – du įspūdingiausi didieji plėšrūnai pasaulyje, dažnai lyginami tarpusavyje. Nors jie priklauso tai pačiai kačių šeimai, jų gyvenimo būdas, išvaizda ir elgesys gerokai skiriasi. Suprasti šiuos skirtumus padeda geriau pažinti jų vietą gamtoje. Abu gyvūnai yra stiprūs, pavojingi ir svarbūs savo ekosistemose. Išvaizdos skirtumai Vienas akivaizdžiausių skirtumų – išvaizda. Tigrai turi oranžinį

Laukinėje gamtoje lapės paprastai vengia žmonių ir atrodo atsargios, judrios bei budrios. Tačiau kartais galima sutikti lapę, kurios elgesys ar išvaizda atrodo neįprasta. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad tai gali būti ligos požymiai, o kai kurios ligos gali kelti pavojų ir žmogui. Gebėjimas atpažinti pavojingus signalus padeda apsaugoti tiek save, tiek kitus gyvūnus. Neįprastas elgesys

Pitbuliai pasižymi ne tik stipriu kūnu ir energingu charakteriu, bet ir didele kailio spalvų įvairove. Nuo klasikinės rudos ar juodos iki retesnių mėlynų ar „merle“ atspalvių – spalva dažnai tampa svarbiu kriterijumi renkantis šunį. Tačiau verta žinoti, kad kailio spalva gali būti susijusi ne tik su išvaizda, bet ir su genetika, o kartais – net

Paėmėte vištą į rankas ir ji atrodo neįprastai karšta. Kyla klausimas – ar viskas gerai, ar tai jau ligos požymis? Skirtingai nei žmonės, vištos natūraliai turi aukštesnę kūno temperatūrą. Todėl svarbu žinoti, kur yra riba tarp normos ir pavojaus, kad laiku pastebėtumėte problemą ir nepadarytumėte klaidų. Kokia yra normali vištos kūno temperatūra Vištos kūno temperatūra

Pamatote mėlyną kiaušinį ir pirmoji mintis – ar tai tikra? Tokie kiaušiniai vis dar kelia nuostabą, o juos dedančios vištos dažnai laikomos egzotika. Tačiau vis daugiau augintojų jas renkasi ne tik dėl įdomios išvaizdos. Kyla klausimas – ar tai tik graži naujovė, ar vis dėlto gali turėti realios naudos ūkiui? Kokios vištos deda mėlynus kiaušinius

Vieną dieną viskas gerai – vištos deda, atrodo aktyvios, lesalas tas pats. O po kurio laiko pastebite: kiaušinių mažiau, lukštai silpnesni, pačios vištos vangios. Tokiose situacijose dažnai kaltinamas oras ar „tiesiog laikotarpis“. Tačiau labai dažnai priežastis yra paprastesnė – vitaminų ir mikroelementų trūkumas. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokie trūkumai dažniausiai stabdo dėjimą ir kaip juos atpažinti.

Miške gali būti tylu, bet tai nereiškia, kad jis tuščias. Kartais pakanka vieno plėšrūno, kad visa sistema veiktų tvarkingai. Pilkasis vilkas – būtent toks gyvūnas. Nors jis dažnai vertinamas per baimės ar konflikto su žmogumi prizmę, iš tikrųjų vilkas atlieka itin svarbų vaidmenį gamtoje. Supratę jo funkciją, galime kitaip pažvelgti į visą ekosistemą. Kuo minta