Gyvūnai

Daugelis įsivaizduoja, kad višta gali dėti kelis kiaušinius per dieną – ypač jei ji gerai šeriama ir laikoma tinkamomis sąlygomis. Tačiau realybė kiek kitokia. Vištos organizmas veikia pagal aiškų biologinį ciklą, kuris riboja, kiek kiaušinių ji gali padėti per parą. Supratus šį procesą, tampa aišku, kas yra mitas, o kas – tikrovė. Ar višta gali […]

Afrikos savanoje antilopė pakelia galvą – pavojus jau arti. Iš žolės iššauna liesas, dėmėtas kūnas, ir per kelias sekundes atstumas tarp plėšrūno ir grobio ištirpsta. Gepardas gali pasiekti iki 100–110 km/val. greitį, tačiau tik trumpoms distancijoms. Kaip šiam katinui pavyksta išvystyti tokį greitį? Ir kodėl jis vis tiek išlieka pažeidžiamas gamtoje? Kūno sandara – sukurta

Lapė kieme, išdraskytas vištidės kampas ar naktimis girdimi garsai – tokiose situacijose emocijos kyla greitai. Tačiau net jei laukinis gyvūnas kelia realių problemų, sprendimai turi būti teisėti ir humaniški. Kaip galima sugauti lapę nepažeidžiant gyvūno gerovės principų ir ką leidžia įstatymai Lietuvoje? Pirmas žingsnis – ar tikrai reikia gaudyti? Prieš imantis veiksmų svarbu įvertinti situaciją.

Apie arklių veisimą dažnai kalbama puse lūpų – tarsi tai būtų tik veisėjų ar veterinarų tema. Tačiau kiekvienas arklio savininkas turėtų suprasti pagrindinius reprodukcijos principus. Tai svarbu ne tik planuojant kumeliuką, bet ir vertinant gyvūno sveikatą. Kaip veikia kumelės ciklas? Kada eržilas tampa vaisingas? Ir kokie pavojai slypi neatsakingame veisime? Kumelės reprodukcinė anatomija Kumelės lytinė

Sutikus lapę gamtoje ar stebint ją iš toliau, galima pastebėti, kad ji beveik nuolat „kalba“ – tik ne garsais, o kūno judesiais. Uodega, ausys ir net žvilgsnis padeda lapei perduoti informaciją apie savo nuotaiką, ketinimus ar aplinkos vertinimą. Supratus šiuos signalus, galima geriau suvokti šio gudraus plėšrūno elgesį. Uodega – emocijų indikatorius Lapės uodega nėra

Tigrai dažnai siejami su tankiomis džiunglėmis, tačiau jų gyvenamoji aplinka kur kas įvairesnė. Šie įspūdingi plėšrūnai prisitaikė prie skirtingų klimato zonų – nuo tropinių miškų iki snieguotų taigų. Būtent ši prisitaikymo įvairovė leidžia tigrams išgyventi labai skirtingomis sąlygomis. Vis dėlto visose buveinėse jiems būtinas vienas dalykas – pakankamai vietos ir grobio. Tropinės džiunglės Dauguma žmonių

Daugelis žmonių mano, kad vištai būtinas gaidys, kad ji galėtų dėti kiaušinius. Tačiau realybė kitokia – vištos kiaušinius deda ir be gaidžio. Šis klausimas dažnai kelia painiavą, ypač tiems, kurie tik pradeda domėtis paukštininkyste. Supratus, kaip vyksta šis procesas, viskas tampa daug paprasčiau. Kaip formuojasi kiaušinis? Vištos organizme kiaušiniai formuojasi natūraliai, nepriklausomai nuo gaidžio buvimo.

Tamsus vakaras, tylus miškas ir staiga – girdite ūbavimą. Ar tai pelėda, ar apuokas? Nors dažnai šie paukščiai painiojami, iš tiesų apuokas yra viena iš pelėdų rūšių. Vis dėlto tarp jų yra aiškių skirtumų, kuriuos žinant lengva atpažinti, ką matote ar girdite. Suprasti šiuos skirtumus padeda ne tik smalsumui patenkinti, bet ir geriau pažinti laukinę

Įsivaizduokite žvėrį, kuris tyliai juda per snieguotus miškus, palikdamas vos pastebimus pėdsakus, bet turintį jėgos parversti stambų grobį. Amūrinis tigras – didžiausias pasaulyje katinas, tačiau kartu ir vienas labiausiai pažeidžiamų. Šiandien jo išlikimas priklauso ne tik nuo gamtos, bet ir nuo žmogaus sprendimų. Kuo išsiskiria Amūrinis tigras? Amūriniai tigrai (dar vadinami Sibiro tigrais) gali sverti

Atėjus žiemai dažnas šeimininkas ima nerimauti: ar vištoms nebus per šalta? Ar jos gali sušalti? O gal natūraliai prisitaikiusios prie mūsų klimato? Nors vištos atrodo trapios, iš tiesų jos yra gerokai atsparesnės šalčiui, nei daugelis įsivaizduoja. Svarbiausia – tinkamos sąlygos ir prevencija. Ar vištos iš tikrųjų bijo šalčio? Sveikos, suaugusios vištos gali pakankamai gerai toleruoti