Pavasarį ir vasarą daugelis šunų šeimininkų gyvena nuolatiniame budrume – kiekvienas pasivaikščiojimas gamtoje baigiasi kailio tikrinimu, o rasta erkė kelia nerimą dėl galimų ligų. Nors rinkoje gausu įvairių priemonių, dalis žmonių jomis nepasitiki arba nusivilia rezultatais. Visgi moksliniais tyrimais pagrįsta apsauga nuo erkių egzistuoja, o jos veiksmingumas dažnai nustebina net skeptiškai nusiteikusius šeimininkus. Šiame straipsnyje paaiškinama, kuri priemonė laikoma patikimiausia, kaip ji veikia ir ką būtina žinoti, kad apsauga būtų saugi šuniui.
Kodėl erkės tokios pavojingos šunims?
Iš šuns perspektyvos erkė nėra tik nemalonus parazitas. Ji gali pernešti sunkias ligas, tokias kaip babeziozė ar Laimo liga, kurios kartais vystosi tyliai, bet gali baigtis labai rimtomis pasekmėmis. Erkės suaktyvėja vos tik pakyla temperatūra, o aukšta žolė, miškai ir net miestų parkai tampa rizikingomis vietomis.
Svarbu suprasti, kad net trumpas pasivaikščiojimas „prie namų“ negarantuoja saugumo.
Kuri priemonė laikoma veiksmingiausia?
Veterinarijos specialistų vertinimu, geriamieji antiparazitiniai preparatai šiuo metu yra viena efektyviausių priemonių apsaugoti šunis nuo erkių. Jų veikimo principas skiriasi nuo antkaklių ar lašinukų – veiklioji medžiaga patenka į šuns organizmą per kraują.
Kai erkė įsisiurbia, ji žūsta dar nespėjusi perduoti ligų sukėlėjų. Būtent šis mechanizmas dažnai ir nustebina skeptikus, nes erkė gali būti rasta ant šuns, bet ji jau nebegyvybinga arba greitai žūsta.
Kaip tai veikia iš šuns organizmo pusės?
Šuns organizmas šią medžiagą toleruoja taip, kad ji paveikia tik parazitus. Erkės nervų sistema yra jautri konkretiems junginiams, kurie joms mirtini, bet šuniui nekenkia, jei preparatas naudojamas pagal veterinaro rekomendacijas.
Svarbu pabrėžti: tai nėra „nuodas visam kūnui“. Tai tikslinė apsauga, sukurta būtent parazitams.
Ką būtina žinoti prieš naudojant?
Nors rezultatai dažnai labai geri, ši priemonė nėra universali be išlygų. Prieš naudojimą būtina:
- pasitarti su veterinaru, ypač jei šuo serga lėtinėmis ligomis;
- tiksliai parinkti dozę pagal šuns svorį;
- stebėti šunį pirmosiomis dienomis po sudavimo.
Kai kuriems šunims gali pasireikšti lengvi virškinimo sutrikimai, tačiau tai reta ir dažniausiai trumpalaikė reakcija.
Kada vien erkės rodo, kad reikia papildomų sprendimų?
Jeigu, nepaisant apsaugos, erkės randamos labai dažnai, tai gali reikšti:
- itin didelę jų koncentraciją aplinkoje;
- netinkamai parinktą preparatą;
- nereguliarų naudojimą.
Tokiais atvejais veterinaras gali rekomenduoti derinti priemones arba keisti apsaugos strategiją, tačiau savarankiškai eksperimentuoti nereikėtų.
Dažnos klaidos, kurios mažina apsaugos veiksmingumą
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad natūralios priemonės, tokios kaip eteriniai aliejai, suteikia patikimą apsaugą. Daugeliu atvejų jų veiksmingumas nėra moksliškai pagrįstas, o kai kurios medžiagos gali būti net pavojingos šuniui. Taip pat klaidinga nutraukti apsaugą vos atvėsus orams – erkės aktyvios ir rudenį.
Apsauga nuo erkių – tai rūpestis, ne perdėtas atsargumas
Efektyvi apsauga nuo erkių nėra mada ar perdėtas saugumas. Tai atsakingas sprendimas, kuris padeda išvengti skausmingų ir brangių gydymų, o svarbiausia – saugo šuns gyvybę ir gerovę. Šuo negali pats pasirinkti apsaugos, todėl tai yra šeimininko pareiga.
