Tigras – didžiausias pasaulio laukinis katinas, tačiau ne visi tigrai vienodi. Vieni gyvena atšiauriuose Rusijos miškuose, kiti – Indijos mangrovėse ar tropinėse Sumatros džiunglėse. Skirtingos klimato sąlygos ir izoliacija suformavo skirtingus porūšius.
Kokie tigrų tipai šiandien pripažįstami ir kur jie paplitę?
Ar egzistuoja skirtingos tigrų rūšys?
Visi tigrai priklauso vienai rūšiai – Panthera tigris. Tačiau ši rūšis skirstoma į porūšius, kurie skiriasi genetika, dydžiu, kailio ypatybėmis ir geografiniu paplitimu.
Šiuo metu išlikę šeši porūšiai. Dar trys laikomi išnykusiais.
Išlikę tigrų porūšiai
Bengalinis tigras (Panthera tigris tigris)
Tai gausiausias porūšis, sudarantis didžiąją dalį pasaulio laukinių tigrų. Jis paplitęs Indijoje, Nepale, Butane ir Bangladeše. Gyvena tiek žolynuose, tiek tankiuose miškuose ar mangrovėse. Pasižymi ryškiomis, kontrastingomis juostomis.
Sibiro (Amūro) tigras (Panthera tigris altaica)
Didžiausias iš visų tigrų. Gyvena Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir šiaurės rytų Kinijoje. Jo kailis šviesesnis ir tankesnis, pritaikytas šaltam klimatui.
Indokinijos tigras (Panthera tigris corbetti)
Mažesnis už bengalinį ar sibirinį. Paplitęs Pietryčių Azijoje – Tailande, Mianmare, Laose, Kambodžoje. Populiacija stipriai sumažėjusi dėl brakonieriavimo.
Malajinis tigras (Panthera tigris jacksoni)
Gyvena Malaizijos pusiasalyje. Ilgą laiką buvo laikomas Indokinijos tigro dalimi, tačiau genetiniai tyrimai išskyrė jį kaip atskirą porūšį. Tai vienas rečiausių tigrų.
Sumatrinis tigras (Panthera tigris sumatrae)
Mažiausias iš išlikusių porūšių. Gyvena tik Sumatros saloje Indonezijoje. Jo kūnas kompaktiškesnis, o juostos tankesnės – tai prisitaikymas prie tankių džiunglių.
Pietų Kinijos tigras (Panthera tigris amoyensis)
Laikomas kritiškai nykstančiu. Laukinėje gamtoje jo beveik nebėra – išlikę tik nelaisvėje laikomi individai.
Išnykę porūšiai
Per XX amžių išnyko trys porūšiai:
- Kaspijos tigras, gyvenęs Centrinėje Azijoje;
- Javos tigras, aptiktas tik Javos saloje;
- Balio tigras, gyvenęs Balio saloje.
Pagrindinės išnykimo priežastys – intensyvi medžioklė ir buveinių naikinimas.
Kaip keitėsi paplitimas?
Dar prieš šimtmetį tigrai gyveno daug platesnėje teritorijoje – nuo Turkijos iki Rusijos ir Indonezijos salų. Šiandien jų arealas susitraukęs daugiau nei 90 procentų.
Populiacijų mažėjimą lėmė:
- miškų kirtimas ir žemės ūkio plėtra;
- brakonieriavimas;
- grobio mažėjimas;
- konfliktai su žmonėmis.
Dėl teritorijų fragmentacijos daugelis populiacijų izoliuotos, o tai mažina genetinę įvairovę.
Viena rūšis – skirtingi prisitaikymai
Nors biologine prasme tai viena rūšis, skirtingi porūšiai atspindi skirtingas ekologines nišas – nuo snieguotų taigų iki tropinių salų.
Kiekvieno porūšio išnykimas reiškia ne tik skaičiaus sumažėjimą, bet ir unikalių genetinių savybių praradimą. Tigras yra viršūninis plėšrūnas, todėl jo išlikimas glaudžiai susijęs su visos ekosistemos sveikata.
