Bananai atrodo kaip vienas stabiliausių maisto produktų pasaulyje. Jie pigūs, visus metus pasiekiami ir beveik visur vienodo skonio bei išvaizdos. Dėl to retai kyla klausimas, ar tokia situacija apskritai gali pasikeisti.
Vis dėlto pastaraisiais metais mokslininkai ir žemės ūkio ekspertai vis dažniau kalba apie bananų ateitį kaip apie realią problemą. Ar tai tik sensacinga antraštė, ar ženklas, kad pasaulinė maisto sistema vėl priartėjo prie ribos?
1. Kalbama ne apie visus bananus, o apie vieną dominuojančią veislę
Kai sakoma, kad „bananai gali išnykti“, dažniausiai turima omenyje ne pats vaisius kaip toks, o konkreti veislė – Cavendish. Būtent ji sudaro didžiąją dalį pasaulinės bananų prekybos ir praktiškai visus bananus, kuriuos matome Europos ar Lietuvos parduotuvėse.
Ši veislė yra genetiškai beveik identiška visame pasaulyje, nes dauginama klonavimo būdu. Tai reiškia, kad visi Cavendish bananai turi beveik tą pačią genetinę sandarą. Iš prekybos ir logistikos pusės tai labai patogu, tačiau biologiniu požiūriu – itin rizikinga.
2. Tai jau yra nutikę anksčiau
Dabartinė situacija nėra beprecedentė. XX amžiaus pradžioje pasaulio bananų rinkoje dominavo visai kita veislė – Gros Michel. Ji buvo laikoma skanesne, patvaresne ir patogesne transportuoti nei dabartiniai bananai.
Tačiau šią veislę beveik visiškai sunaikino grybelinė liga, žinoma kaip Panamos liga. Dėl genetinio vienodumo liga plito greitai ir be realių galimybių ją sustabdyti. Per kelis dešimtmečius Gros Michel praktiškai dingo iš tarptautinės prekybos.
Cavendish tuo metu buvo pasirinktas kaip „saugus pakaitalas“. Problema ta, kad šiandien jis pats atsidūrė labai panašioje padėtyje.
3. Nauja Panamos ligos atmaina kelia realią grėsmę
Šiuo metu didžiausias pavojus Cavendish bananams yra moderni Panamos ligos forma, dažnai vadinama Fusarium TR4. Ji puola augalo šaknų sistemą, plinta per dirvožemį ir gali jame išlikti dešimtmečius.
Užkrėstas augalas pradeda vysti iš vidaus ir galiausiai žūva. Dar blogiau – liga beveik nepagydoma, o užkrėstos teritorijos ilgą laiką tampa netinkamos bananams auginti. Ši atmaina jau pasiekė pagrindinius pasaulio bananų regionus, todėl grėsmė nebėra teorinė.
4. Kodėl pasaulis vis dar remiasi viena rizikinga veisle
Gali atrodyti keista, kad žinant visas rizikas, pasaulinė rinka vis dar priklausoma nuo Cavendish. Tačiau tam yra aiškių ekonominių priežasčių. Ši veislė yra nuspėjama, vienodai atrodo, gerai pakelia ilgą transportavimą ir atitinka vartotojų lūkesčius.
Prekybos tinklams svarbu stabilumas ir standartizacija. Biologinė įvairovė šioje sistemoje dažnai lieka antrame plane, nes ji sunkiau suderinama su masine gamyba ir logistika. Sistema veikia efektyviai tol, kol neatsiranda liga, kuriai ji neatspari.
5. Ar mokslas gali pasiūlyti sprendimą
Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį ieško išeičių. Kuriamos ligoms atsparesnės bananų veislės, tiriamos genetinės modifikacijos galimybės, taip pat bandoma grąžinti didesnę genetinę įvairovę į plantacijas.
Tačiau šie sprendimai nėra greiti. Nauja veislė turi ne tik atsispirti ligoms, bet ir būti priimtina rinkai: pakankamai derlinga, tinkama transportuoti ir patraukli vartotojams. Kol kas nėra vieno sprendimo, kuris galėtų greitai ir be kompromisų pakeisti Cavendish.
6. Ar tai reiškia, kad bananai dings iš parduotuvių
Artimiausiu metu – greičiausiai ne. Bananai kaip augalų grupė tikrai neišnyks, nes egzistuoja šimtai vietinių veislių, kurios auginamos skirtinguose pasaulio regionuose.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje galimi kiti pokyčiai. Bananai gali tapti brangesni, mažiau vienodi, galbūt skirsis jų skonis ar išvaizda. Tai nebūtų bananų pabaiga, bet pabaiga to „tobulo“, visada vienodo vaisiaus, prie kurio esame įpratę.
Ką ši situacija sako apie pasaulinę maisto sistemą
Bananų istorija atskleidžia platesnę problemą – pasaulinė maisto gamyba dažnai remiasi efektyvumu, bet ignoruoja atsparumą. Genetinis vienodumas leidžia maitinti milijonus, tačiau kartu sukuria trapias sistemas, kurias gali sugriauti viena liga.
Tikėtina, kad bananai neišnyks. Tačiau tai, kaip jie atrodys ir kainuos ateityje, priklausys nuo to, ar pasaulis sugebės suderinti patogumą su biologine realybe.
